2011 m. birželio 12 d., sekmadienis

Rabarbarų pyragas




Sode auginame šitą gėrį net nebeatsimenu, kiek metų. Bet lygiai tiek pat metų, kiek neatsimenu, aš niekad iš jų nieko negaminu. Tačiau, kai būna ne sezono laikas, visada mirtinai užsimanau rabarbarų pyrago... :) Šį kartą noras sutapo su galimybėmis ir gerą pundą rabarbarų stiebų parsinešiau namo.

Internetas lūžta nuo rabarbarų pyragų receptų. Net nežinau kodėl nei vienas man neįtiko, nors ne vienas buvo tikrai viliojantis. Tad išsitraukiau senas mamos receptų knygas.

Nukrypimas į šalį. Mamos beveik visos receptų knygos yra maždaug 1978 leidimo. Tuo metu ji buvo neseniai ištekėjusi ir, matyt, norėjo priblokšti mano tėtį kulinariniais sugebėjimais :) Man tai labai miela ir romantiška. Kaip ir tai, jog knygoje "Pyragai, pyragaičiai, sausainiai" radau nuo laiko pageltusį lapelį su tekstu:

Mes greitai vystame, bet tuo pat metu lyg augame iš naujo. Mes vėl atgimstame bruožuose vaikų, ir vėl jaučiame verdantį jaunystės kraują.
Šekspyras, Soneta


Taigi, receptas.
"Pyragai, pyragaičiai, sausainiai" knygoje jis vadinasi taip - "Pyragas su rabarbarais I"

Tešlai:
~200 g kvietinių miltų
2 šaukštai cukraus pudros
2 šaukštai margarino (naudojau sviestą)
2 kiaušiniai
50 g grietinės (dėjau 2 šaukštus)
pakelis kepimo miltelių (dėjau nubrauktą šaukštelį sodos)
taurelė spirito (šitą vietą pagerbsiu atskira pastraipa :) )
žiupsnelis druskos

Įdarui:
250 g rabarbarų (nesvėriau, pjausčiau tol, kol man pasirodė, jog jau gana)
200 cukraus
papildomai dėjau - vanilinio cukraus pusę pakelio - naudoju tik natūralų vanilinį cukrų, kuriame yra tikros vanilės gabaliukai. Ir dar kelių kardamono ankščių sėklytes.

Taigi, žadėta atskira pastraipa apie taurelę spirito. Mes su Mieluoju negeriam. Mielasis kelis kartus per metus išgeria 1-2 butelius alaus Delight, o aš dar kartais kokį gurkšnį šampano. Man pirkti butelį degtinės, kai reikia tik taurelės, pasirodė baisus pinigų švaistymas, nes ir kepiniams man prireikė tik pirmą sykį... Bet, o laime, MAXIMOJE radau tokį čiūdą

Čia 100 gramų, o aš nelabai įsivaizduoju, kiek telpa į taurelę. Paskui pasirodė, kad ko gero reikėjo pilti tik pusę, nes tešla gavosi labai skysta, todėl dėjau daug daugiau miltų, nei receptūroje.

Taigi, nuo pradžių:
* Iš nurodytų produktų užminkyti tešlą. Jei gaunasi per skysta, pridėti daugiau miltų. Tešlą po to reikės plonai iškočioti. Aš nedėjau, bet manau, kad reikėjo įdėti ir daugiau cukraus pudros, jei jau dedu daugiau miltų.
* Nors taip nerašo, tačiau iškočiotą tešlą palikau šaldytuve pastovėti, kol dariau įdarą.
* Įdarui rabarbarus nulupau ir supjausčiau, sudėjau į puodą, užpyliau cukrumi, įbėriau prieskonių. Troškinau, kol suminkštėjo.
* Palaukiau kol pravėso ir nukošiau skystį (kurį paskui praskiedus su šaltu vandeniu labai skanu gerti :) ).
* Tešlą ištraukiau iš šaldytuvo ir padalinau į dvi dalis. Na juk per daug jos buvau pasidariusi, nes neapskaičiavau šlapiosios ingridientų dalies :) Tai nereikalingą dalį įdėjau į maišelį ir atgal į šaldytuvą, o reikalingą dalį padalinau dar į 2 dalis.
* Tešlą iškočiojau, į kepimo indą įdėjau kepimo popierių ir tada uždėjau tešlą. Ant jo užtepiau rabarbarų įdarą. Antrą tešlos gabalą iškočiojau ir uždėjau ant viršaus, tešlų abi dalis sulipinau.
* Subadžiau šakute.
* Kepiau "40 min. karšoje orkaitėje". Na, iš tikrųjų tai kepiau 200 C orkaitėje, nežinau ar tai karšta, ar ne.

Štai kas gavosi.


Įdaras tikrai gavosi skanus, o tešla... Nepasakyčiau, kad neskani, bet aš tikėjausi kažko ypatingesnio, jei jau su degtine :)

Visgi nunešiau pyragą kolegėm, Simono dailės studijos studentėm, besidarbuojančioms prie naujosios lauko vyninės sienų dekoravimo. Joms patiko!


Čia tik svarbu plonai iškočioti abu tešlos gabalus ir nepersistengti su įdaro kiekiu. Tešla gaunasi kietoka. Kolegoms kepiau pyragą iš likusios tešlos ir pertepiau trintais su cukrumi serbentais. Kaip kolegoms tai nepagailėjau įdaro... :) Skanu, bet labai jau sunkiai valgoma - įdaras tykšta ir drimba į šalis :/


O čia šiek tiek vaizdų iš būsimosios vyninės, kurią ištapėme pasistiprinusios rabarbarų pyragu :)





O štai šitas mano... :)

2 komentarai:

  1. Perskaičiau visą istoriją ir taip šovė mintis - gal reikėjo daryti pyragaičių formos tą pyragą? Pvz. kaip mini saldžius čeburekus? :) Manau būtų lengviau valgyti, tik žinoma daugiau vargo juos darant nei vieną didelį pyragą :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. įdomi mintis! reikia man ją sugromuluoti. ačiū :)

    AtsakytiPanaikinti