2011 m. gegužės 24 d., antradienis

Makaronai su dilgėlių ir pelėsinio sūrio padažu


Vieną fantastiškai saulėtą ir šiltą gegužės sekmadienį prabudau anksti, 6 ryto, ir nusprendžiau pradėti džiaugtis diena tučtuojau, nieko nelaukdama. Greit apsirengiau ir, pakvietusi Guziką į kompaniją, nužingsniavau į Vingio parką.

Guziko nuotrauka iš kito pasivaikščiojimo, prašom atleisti man už šį mažą istorijos pagražinimą... :)

Taigi, kadangi pastaruoju metu daug skaitau apie tai, kokios iš tikrųjų yra vertingos žmogui piktžolės, ta proga prisiskyniau milžinišką puokštę dilgėlių :) Žinoma, rinkti dilgėles ne pats maloniausia užsiėmimas, tačiau save įtikinau, jog tai skiepai nuo visų ligų... :)


"Dilgėlė – vienas naudingiausių laukinių augalų. Kiekvienas ją pažįsta. Jį labai vertinga, gero skonio, lengvai paruošiama. Savo verte jį prilygsta ankštinėms daržovėms (žirniams, pupoms). Šviežiose dilgėlėse yra daugybė mineralinių medžiagų (geležis, kalis, kalcis) bei vitaminų, ypač C, E, K ir B, karotino, organiniu rūgščių, fitoncidu ir fermentu. Dilgelės gerina kraują (skatina hemoglobino gamybą), mažina kraujavimą, didina krešėjimą, didina gimdos raumenų tonusą, valo organizmą, pašalina pavasarinį nuovargį, pagerina medžiagų apykaitą ir sustiprina imuninę sistemą.

Geriausia skinti kai stiebeliai dar jauni- iki 10-15 cm. aukščio. Patartina nepjauti augalo pernelyg žemai – gali sunykti. Vasara maistui skinami tik suaugusiu dilgeliu lapai."

Citatos šaltinis: www.ngc.lt

Nepasakyčiau, jog receptų su dilgėlėmis nors vežimu vežk... Turėjau sūrio su mėlynuoju pelėsiu gabaliuką, tad sugalvojau pasidaryti padažą prie makaronų. Su pelėsiniu sūriu ir nuostabiosiomis dilgėlėmis... :)

Makaronus dariau pati, namuose, kaip kad dažniausiai, tik šį kartą nedėjau kiaušinio. Kodėl? Ogi šiaip sau :)

Padažui naudojau štai ką:
Gabaliuką sūrio su mėlynaisiais pelėsiais
Šiek tiek saulėgrąžų aliejaus
Pundelį šviežių, nuplautų dilgėlių
Prieskonių: druskos, pipirų, kmynų, muskatų, bazilikų.

* Visur rekomenduoja prieš gaminimą nuplikinti verdančiu vandeniu. Aš pagailėjau vitaminų ir to nedariau. Turbūt be reikalo...

* Dilgeles su sūriu bandžiau sumalti įvairiais smulkinimo prietaisais - blenderiu ir tuo kitu, kuriuo daromi kokteiliai. Blenderis nieko nesumalė, o koktelių smulkintuvas ėmė rūkti iš variklio. Bet, šiaip ne taip, sumalė. Paskui supratau, kodėl variklis ėmė rūkti - prisimenate pasaką apie brolius juodvarniais lakstančius? Kaip mergaitė, bandydama išgelbėti brolius, iš dilgėlių audė marškinius? Ši istorija - ne iš piršto laužta. Dilgėlės yra augalas, iš kurio gali būti audžiamas audeklas. Kaip linai. Arba kaip kanapės. Lietuvoje net įsteigtas dilgėlių perdirbimo fabrikas (jei nesubankrutavo dar...). Aišku, dilgėlių audeklus parduoda ten, kur juos vertina ir perka - ne Lietuvoje... :(
Grįžtant prie smulkintuvo variklio - dilgėlių plaušai apsisuko aplink malūnėlio ašmenis ir stabdė sukimąsi.
Geriau dilgėle malti su mėsmale...

* Tada pridėjau prieskonių ir paragavau. Labai jau intensyviai jautėsi dilgėlės...

* Tada visą masę suverčiau į keptuvę ir ėmiau troškinti. (kad Mielasis užklydo į virtuvę, išgirdau iš jo klausimo "kas TAI keptuvėje???" Iš intonacijos supratau, jog reikia žmogų skubiai nuraminti, jog jam to valgyti nereikės, jei jis nenorės. Buvau nedelsiant patikinta, jog jis TO tikrai nevalgys... :/)

* Po kurio laiko, kai mano nuomone dilgėlės išitroškino, vėl paragavau. Skonis sušvelnėjo, bet išliko labai stipriai specifinis. Nesakau, kad neskanu. Tiesiog su niekuo nesulyginima ir keista.

* Finale mano patiekalas atrodė taip:


Ne taip ir blogai, ar ne? Ir nebuvo neskanu. Tik baisiai keista... :)

P.S. turbūt protingiau būtų su tokiu naujovišku dalyku išmėginti kieno nors jau sukurtą receptą, o tada jau imtis kūrybos pačiai... :)

2011 m. gegužės 21 d., šeštadienis

Orkaitėje keptos daržovės su rūkytu sūriu


O jau skanumas - neišpasakomas, garbės žodis! Taip ir auga kilogramai, nes trūksta valios laiku sustoti valgius... :)

Be to, čia puikiai suskambėjo mano naujai įsigyti prieskoniai - juodgrūdė, ožragė ir dūminė paprika (turbūt baisiai nesveika, nes kažkaip abejoju, ar ji natūraliai rūkyta... :/ )


Taigi, ką aš kepinau?
Bulves (neskutas, tik labai gerai nušveistas su kempinėle po vandeniu)
Brokolius
Morkytes
Papriką
Žalius žirnelius (naudojau šaldytus)
Svogūnų galvas, pjaustytus riekelėmis
Rūkytą sūrį (bet jau nebe pamenu, kurį tiksliai... ar būna rūkyta mocarela? nes kažkodėl atrodo, jog naudojau ją)
Prieskonius - druską, sausoje keptuvėje paskrudintas kanapes ir sumaltas su pipirais, juodgrūde, ožrage, paprastą ir dūminę paprikas. Gal dar šiek tiek ciberžolės (indiškas auksas, sargas nuo vėžio. Kad geriau įsisąvintume vertingąjį kurkuminą, būtina pridėti ir pipirų :) ).

Puošiau peraugusiomis daigintomis garstyčiomis (vis nesugalvodavau, kaip jas panaudoti... arba prieš valgį pamiršdavau jų užsiberti :) tai daigintos garstyčios tapo peraugusiais daigeliais :) ) ir... salotomis sunkiai ištariamu pavadinimu, kurį dar ir pamiršau...

* Bulves gerai nuploviau, nušveičiau kempine ir supjausčiau riekutėmis nenulupdama odelės
* Pasmulkinau visas kitas daržoves.
* Į puodą sudėjau paruoštas daržoves, subėriau žirnelius, kliustelėjau aliejaus, pažėriau prieskonių, druskos ir viską gerai išmaišiau.
* Suverčiau daržoves į kepimo indą ir kepiau orkaitėje.
* Kai daržovės iškepė, užbarsčiau tarkuotu rūkytu sūriu. Dabar galvoju, kad šis valgis turėtų irgi visai gerai gautis ir su rūkytu varškės sūriu :) reiks pabandyti...

Kai suris išsilydė, dėjau į lėkštę, puošiau salotomis, barsčiau daigintomis garstyčiomis ir pasigardžiuodama valgiau :)

Tikiuosi patiks ir jums :)

2011 m. gegužės 18 d., trečiadienis

Lęšių ir avižirnių paštetas


Vegetarišką paštetą aš jau seniai ruošiuosi pagaminti. Kol galų gale susiruošiau tai padaryti. Tik... kaip jau tapo taisykle, pusės produktų neturėjau, tingėjau eiti į parduotuvę, tad, prisiskaičiusi šimtus variantų, pamėginau sukurti savąjį... :)

Na ir gavosi visai neblogai. Skanus tiek šaltas, tiek karštas. Aš bandžiau jį valgyti su bešamelio padažu. O likučius sudorojau su banaliuoju kečupu. Kepupas tiko labiau. Bet čia turbūt skonio reikalas :)


Jums prireiks:
stiklinės avižirnių
stiklinės lęšių (naudojau raudonuosius)
poros galvų svogūnų.

Svarbiausia čia prieskoniai:
cinamonas
muskatas
mėta
aitrioji paprika
nemaltos garstyčios
kmynai
kumynai
druska, kaip gi be jos :)

* Pirmiausia užmerkiau avižirnius ir lęšius. Juos geriau mirkyti ir virti atskirai, nes virimo laikas skiriasi. Jei lęšiai išverda per 15-20 min., avižirnus reikia virti ilgai. Ir mirkyti juos taip pat reikia ilgai.

* Sukapojau ssvogūnus ir pakepinau svieste, subėriau visus prieskonius.

* Į elektrinę trintuvę supyliau virtus lęšius, avižirnius ir kepintu svogūnus kartu su visais riebalais ir gerai viską pertryniau.

* Tešlą paragavau ir įbėriau papildomai druskos, kmynų (čia žiūrėti pagal skonį :))

* Į kepimo indą įtiesiau kepimo popierių ir suverčiau tešlą.

* Kepiau, kol paštetas tapo tvirtas. :)

Kaip jau minėjau, valgiau su bešamelio padažu. Ale labai jau nefotogeniškas jis :(

2011 m. gegužės 10 d., antradienis

Makaronai su tofu


Artėjant blog'o metukų gimtadieniui gegužės 11 d., ir vėl prisiminiau pirmą įrašą apie tofu gamybą.

Tofu taip pat puikus pavyzdys, kaip nebrangiai galima pavalgyti. Tiesa, gamyba užima daug laiko ir tenka pasivozoti, tačiau rezultate iš 2 stiklinių pupelių 2 žmonės gali pavalgyti 2,5 kartus, nes gauni ir tofu, ir nuo gamybos likusias išspaudas, panašias į varškytę :) O sojų pakuotė berods kainuoja kiek gaugiau nei 2 Lt...

Tuo pačiu noriu padėkoti prie idėjos prisijungusiai Julijanai su perlinių kruopų risotto su pievagrybiais. Kitas receptas Linguine su grietinėlės ir brokolių padažu taip pat visai priskirtinas prie pigių ir gardžių idėjų varguoliams, kurie dienos maistui tegali skirti vos 4 lt.

Ačiū už palaikymą Jurgitai, rašančiai blog'ą "Duonos ir žaidimų"!

Kviečiu visus ir visas prisijungti prie manęs ir savo bloge sukurti skyrelį su patiekalais, kurie skanūs, tačiau kainuoja visiškai nedaug. O jei nerašote blog'o, receptą atsiųskite man su nuotraukomis ir aprašymais, aš jį jūsų vardu įdėsiu pas save. Arba galite tiesiog atsiųsti receptą, aš jį išmėginsiu, aprašysiu ir, jūsų vardu, jį paskelbsiu :) O receptus siųsti reikia adresu asta.ivaskeviciute@gmail.com

Gal jau grįžkime prie makaronų su tofu? :)

Kaip pagaminti tofu, rašiau čia. Šį kartą naudojau pusę pakelio ir vietoj citrinos sulčių - actą. Išmirkytas pupeles maliau ne su mėsmale o su blenderiu.


Tofu reikia gerai paslėgti, kad išvarvėtų kuo daugiau skysčio, tad galėtų sugerti kuo daugiau prieskonių, marinato.


Aš įpilu šiek tiek aliejaus ir tada beriu prieksonių pagal nuotaiką - gartyčių grūdelių, muskato, pipirų, baziliko, druskos, sojoss padažo. Reiktų palikti pasimarinuoti kelias valandas, galima palikti per naktį/dieną.

Tada apkepu svieste arba aliejuje, įdedu virtų makaronų ir dar pakepinu viską gerai permaišydama.


Skanaus!