2010 m. gegužės 18 d., antradienis

lydytas sviestas Ghee

Apie Ghee sviestą girdėjau jau seniai. Kadangi jis visada apibudinamas kaip stebuklingas Indijos arba tiesiog skystas auksas, maniau, kad jau jį pagaminti reikia kažkokių ypatingų žinių ar technologijų. Kaip gerai, kad yra tokia miela svetainė http://jogosmityba.wordpress.com/2009/05/10/isvalytas-lydytas-sviestas-ghee-skystas-auksas/, kur viskas labai aiškiai ir paprastai surašyta. Labai abejoju, ar galėsiu parašyti ką nors dar aiškiau ir paprasčiau, todėl tą info tiesiog papildysiu tuo, ko man trūko, kai ghee gaminau pirmą kartą.

Pirmą kartą man trūko supratimo, kada gi jau tas sviestas laikomas švariu, kada jau galima galvoti, kad visi pieno baltymai jau sukrito į nuosėdas ir liko grynas riebalas. Todėl aš tiesiog sukelsiu jums viso proceso nuotraukas. Tikiuosi jums tai padės :)

Dar keli pastebėjimai - atkreipkite dėmesį, kokį sviestą perkate. Rinkites tą, ant kurio pakuotės parašyta, jog pagamintas iš saldžios grietinėlės. Iš rūgščios grietinėlės (kitaip tariant - iš grietinės) pagamintas sviestas ghee irgi toks pats geras, tačiau jo kitokia konsistencija, jis kitaip stingsta ir šiaip kažkoks sunkiai žodžiais nusakomas kitoks gaunasi :)


Dar vienas dalykas - sakoma, kad kvepia riešutais ar karamele. Man tikrai nekvepia nei tuo, nei kitkuo. Tiesiog nerealiai skaniai kvepia lydytu sviestu :) Pirmą kartą kai išviriau, tai tikrai sėdėjau apsikabinusi stiklainį ir įkišusi į jį nosį... :)




sudedam sviestą į puodą su storiausiu dugnu. Aš turiu vienintelį ketaus puodą, kuris turbūt ir už mane vyresnis :)


sviestą kaitinam tol, kol jis ima virti.


Virti - tiesiogine to žodžio prasme :) Sviestas užputoja ir, lygiai kaip pienas, ima kilti ir bandyti pabėgti iš puodo.


tada ugnį sumažinam tiek, kad sviestas tiesiog kunkuliuotų, bet jau nebebėgtų per kraštus ir verdam.



Verdam tol, kol akivaizdžiai ims atsiskirinėti baltymai nuo riebalo. Tai atrodo tarsi maišytume baltą matinį skystį su skaidriu gelsvu skysčiu.



kai to balto skysčio puode praktiškai nebelieka arba jo lašeliai pakyla nuo dugno, kai pamaišai, kai pats riebalas tampa tamsesnės geltonos spalvos, kai putos viršuje tampa vos rusvos, o nuosėdos ant dugno irgi ima rusvėti, žinokit - artėja virimo pabaiga.


žemiau esančios dvi nuotraukos jau beveik baigto virti ghee. kai atsirado rusvos putos ir beveik nebeliko baltos spalvos nuosėdų, paviriau sviestą tik tiek, kiek užtruko jį nufotografuoti:



Puodą nukelkit nuo ugnies ir iškart staigiai atvėsinkit. Aš tiesiog prileidžiu kriauklę šalto vandens ir įstatau puodą. Nereikia laukti kol sviestas sustings, tik tol, kol praauš. Man labai greitai autaušta. Kai puodą paimti galiu plika ranka, tai ir ištraukiu jį iš vandens.

Ghee perkoškite per kelis kartus sulenktą marlę į stiklainiuką.


va, kokios ir kiek nuosėdų lieka man iš ~800 g sviesto.


Stiklainiuke kambario temperatūroje laikomas ghee savo tekstūra yra panašus į sustingusį medų. Tik minkštesnis, gerokai lengviau kabinasi šaukštu. Toks tarsi su mažyčiais oro burbuliukais.

Fantastiškas dalykas kepiniams ir fantastiškas dalykas, jei naudojamas kaip kūno kremas :) Gaila, kad daug ganminant greitai susinaudoja, o svietas ne toks ir pigus...

Žodžiu, sėkmės, esu tikra, kad jums pavyks ghee pagaminti iš pirmo karto :)




Vedų kultūros universitetas ir Kauno vedų centras maloniai kviečia į vegetarinio maisto ruošimo stovyklą, kuri vyks lapkričio 23-25 dienomis "Dalios sodyboje", Stasiūnų kaime, Kaišiadorių rajone. Kaimo turizmo "Dalios sodyba" yra įsikūrusi Stasiūnų kaime, 4 km nutolusi nuo autostrados Kaunas - Vilnius (Nuo Vilniaus - 60 km, nuo Kauno - 40 km).

Stovykla skirta visiems tiems, tiek jauniems, tiek vyresnio amžiaus žmonėms, tiek moterims, tiek vyrams, visiems, kas nori išmokti gaminti vegetarinius patiekalus, kas nori pakeisti savo mitybą ir maitintis maistu, kuriame nėra prievartos, nerimo ir baimės energijos, visiems tiems, kas nori paragauti šviežiai pagaminto vegetarinio maisto, kas nori įspūdingai praleisti savaitgalį.

Stovyklos metu išmoksime gaminti bazinius vegetarinius patiekalus ir susipažinsime su vegetarinės virtuvės ypatumais, valgysime maistą, kurį patys ir gaminsime, sveikatinsime kūną jogos pratimais, o protą dvasinėmis vibracijomis - mantromis, valysime kūną pirtyje ajurvediniais preaparatais, dalyvausime kultūrinėje programoje - klausysimės gyvos muzikos ir šoksime orginalų indišką šokį.

Iš stovyklos galėsime parsivežti duonos raugo ir kepti namuose savo duonytę.

Būtina išankstinė registracija. Dėl registracijos ir papildomų klausimų prašom kreiptis tel. 8 604 20485 arba el. paštu: asta.ivaskeviciute@gmail.com

Pomidorų sriuba su kukurūzais


Nepaprastai skani, greitai paruošiama ir soti sriuba :) pats tas, kai norisi valgyti, bet tingisi vargti prie puodų....

Receptą radau Delfyje, bet jį šiek tiek papildžiau :)

Jums reikės:
2 galvų svogūnų;
1 didelės skardinės koncervuotų pomidorų be odelių;
1 skardinės koncervuotų kukurūzų;
2-4 skiltelių česnako (pagal skonį, bet skaniau, kai daugiau, nes 2 skiltelės praktiškai pradingsta puode...)
bazilikų;
druskos ir pipirų pagal skonį;
lydyto sūrio;
sviesto arba aliejaus kepimui;
sumuštinių duonos.


*************************

Svogūnus smulkiai sukapokite ir pakepinkite aliejuje arba svieste. Aš naudoju savo numylėtą Ghee sviestą :) svogūnus kepinu iškart tame puode, kuriame virsiu sriubą.

Smulkiai sukapokite česnakus arba išspauskite juos per specialų česnakų spaustuvą (nežinau kaip kitaip pavadinti tą įrankį :) ). Pakepinkite kartu su svogūnais.

Supilkite koncervuotus pomidorus. Galite juos prieš pildami į puodą pasmulkinti. Aš to nedarau, nes ir taip jie sutęžę. Tiesiog paskui su medine mentele didesnius gabaliukus padalinu į kelias dalis.

Tada supilkite koncervuotus kukurūzus. Pilu juos su visu skysčiu, esančiu indelyje. Išmaišykite kukurūzus ir suberkite baziliką.
Baziliką galite naudoti ir džiovintą, ir "gyvą". Ir negailėkite jo, nes baziliko šioje sriuboje tikrai nebus per daug :)

Aš mėgstu tirštas sriubas, bet jei jūs mėgstate kitaip, įpilkite stiklinę virinto vandens.

Kai sriuba ims gariuoti, įdėkite lydyto tepamo sūrio. Sūrio galite dėti pagal skonį. Aš dedu tiek, kad sriuba šiek tiek pabaltų ir viskas :) T.y., dedu gerą šaukštą arba du.

Paragaukite sriubą ir įdėkite druskos bei pipirų. Druskos galite ir nedėti, bet pipirų, nors šiek tiek, įdėkite būtinai.


Kol sriuba bręsta ir geria į save prieskonius, sausoje keptuvėje pakepinkite baltą sumuštinių duoną. Ant duonos riekelių užteplikte tą patį likusį nuo sriubos lydytą tepamą sūrį.

Štai ir viskas. Skanaus!

2010 m. gegužės 14 d., penktadienis

Indiškas žirnių miltų gardumynas

Kai maisto produktų spintelėje ir piniginėje tuštoka, o ką nors Tokio vis tiek norisi pagaminti, labai rekomenduoju šį kuklų, bet įdomų receptuką :) skonis savotiškas - kaip smėlinio riešutinio pyrago su žirnelių prieskoniu :) pagaminti tikrai paprasta, o receptą ir vėl nugvelbiau iš Hare Krišna VEGETARIŠKI VALGIAI knygos. :)

Jums reikės:
* 4 stiklinių žirnių miltų;
* 1 stiklinės cukraus pudros;
* 200 g. sviesto;
* pagal skonį tarkuoto kokoso (originaliame recepte 2 š., bet aš bėriau pagal skonį).


*************************


Keptuvėje ištirpinkite sviestą.



Suberkite žirnių miltus ir gerai išmaišykite.



Iš pradžių stipriai pakvips žirniais, o tada, kantriai skrudinami ir nuolat maišomi miltai ima skleisti riešutų kvapą.




Kai žirnių miltai daugmaž tolygiai parusvės, suberkite kokoso drožles ir dar kelias minutes pakepinkite. O po to išjunkite viryklę ir suberkite cukraus pudrą. Viską labai gerai išmaišykite ir palikite ataušti.




Šlapiomis (labai šlapiomis!) rankomis galite saujeles miltų suspausti į nedidelius rutuliukus. Aš pabandžiau ir supratau, kad tai tikrai daug laiko užimantis reikalas. Todėl pasirinkau kitą alternatyvą ir padariau plokštainį :) Kai jį formavau, ne tik spaudžiau drėgnomis rankomis, bet dar ir rieškučiomis laisčiau vandenį. Kitą kartą turbūt į miltus tiesiog įpilsiu šiek tiek vandens - bus paprasčiau :)



Atvėsusi plokštainį ištraukiau ir supjausčiau nedideliais gabaliukais.

Skanaus :)

2010 m. gegužės 13 d., ketvirtadienis

Naminis kondensuotas pienas

Gerai jau gerai, nemeluosiu jums.... Tiesą sakant, norėjau padaryti indišką pienišką saldėsį Barfi. Jis neišėjo, užtat išėjo labai skanus kondensuotas pienas :) Kadangi rezultatas, nors ir ne toks, kokio tikėjausi, bet vis tiek yra valgomas, nusprendžiau paviešinti receptą :)

Taigi, Jums reikės:

* 2 l pieno;
* 0,5 puodelio (100 g) cukraus;
* šiek tiek vanilinio cukraus (kad kondensuotas pienas kvepėtų vanile ;));
* 1 š. sviesto;
* 0,5 pakelio kokoso drožlių (galima nenaudoti, o galima dėti daugiau. galima netgi pakeisti sausai kepintais smulkintais riešutais).
* įdomios knygos ir daug kantrybės

*************************

Pieną supilkite į ketaus ar kitokį storu dugnu puodą, apsiginkluokite medine mentele ir, kai tik ims šilti pienas, maišykite be perstojo.

Maišyti reikia tam, kad pienas neprisviltų prie dugno ar šonų. Jis turi visą laiką kunkuliuoti, bet nebėgti iš puodo. Vat čia jums ir prireiks knygos, nes puodą maišyti reikės visą laiką ir niekam kitam nebegalėsite skirti laiko. Todėl pasistatykite šalia viryklės kėdę, įsitaisykite joje su knyga ir maišykite, maišykite, maišykite.... :)




Po kurio laiko (man po maždaug valandos) pienas ims tirštėti ir gelsvėti. Nuotraukoje viršuje matote jau per trečdalį viso kiekio nugaravusį pieną.

Tuo tarpu sausoje keptuvėje pakepinkite kokoso drožles. Tai tikras miklumo išbandymas - viena ranka maišai pieną, o kita ranka maišai keptuvėje kokosą :) Kokoso drožlės greitai skrunda, būkit atidūs :)




Kai pienas sutirštės iki jums tinkamos kondensuoto pieno konsistencijos, suberkite cukrų, įdėkite sviesto ir gerai išmaišykite.

Kai cukrus ištirps, suberkite pakepintas kokoso drožles ir vėl viską išmaišykite.



Jei norite, pieną galite virinti ilgiau. Kuo ilgiau virsite, tuo jis labiau tirštės. Man išėjo tiršto kremo konsistencijos. Pagal indiško saldėsio receptą (iš Hare Krišna VEGETARIŠKI VALGIAI knygos), atvėsusi masė turėjo pakankamai sukietėti, kad galima būtų rankomis formuoti kvadratą, o paskui pjaustyti. Bet man masė nesustingo taip, kad galima būtų buvę ką nors formuoti. Visgi ir tai, kas neišėjo, galima puikiai panaudoti, pvz., sausoje keptuvėje paskrudinti bandelės riekutę ir užtepti kremu. Arba pertepti vaflius ir suslėgti :)

Tiesa, pienas išėjo labai saldus, man net per saldus.

O tą pienišką saldėsį mėginsiu dar kartą padaryti :)

2010 m. gegužės 11 d., antradienis

Tofu

Visada atrodė, kad JEI JAU MOKĖSIU PAGAMINTI TOFU, man nieko nebebus neįveikiamo :) tai štai, pasirodo, kad tą mistišką tofu pagaminti nėra taip jau ir sunku... :) nepaprastai didžiuojuosi savim, tik kad girtis nėra kaip, nes tikrai bet kas gali taip pat sėkmingai jį pagaminti namuose.... :)

Taigi, jums reikės:
* sojų pupelių pakelio;
* 6 l vandens;
* 1,5 citrinos sulčių;
* labai didelio puodo, o geriau - kelių labai didelių puodų;
* mėsmalės;
* marlės gabalo (yra pirkti vaistinėse).

*************************

Sojų pupeles (iš pakelio išeina apie stiklinė) užmerki nakčiai (arba 1,5 parai, kaip išėjo man....), tada perplauni jas ir sumali per mėsmalę.

Tada tą masę užpili 6 l šalto virinto vandens (pyliau ~5 l šalto nevirinto vandens) ir užverdi. Man susidarė daug putų, kai užpyliau, bet nežinau ar čia nuo to, kad vanduo nevirintas, ar taip turi būti... žodžiu, putas nugriebiau ir daugiau nieks neputojo.

Užverdi, sumažini ugnį ir paverdi dar ~5-10 min. Man gal kokių 15 min išejo :)

Susidariusį pieną perkoši per marlę į atskirą indą, o tirščius padedi atskirai. Iš jų darai kotletus ar dar ką, kas šaus į galvą, nes skonį jie įgaus tokį, kurkį jiems suteiksi su prieskoniais.

Į sojos pieną įspaudi citrinos sulčių. Man prireikė 1,5 citrinos. Bet su tom sultim žiūri iš akies - įspaudi ir maišai, žiūri, kad sutrauktų pieną į varškę. Kaip keista, kad daiktas, kuris nėra pienas, elgiasi lygiai taip pat, kaip pienas :)

Susidariusią varškę vėl perkoši per marlę. Žalzganą skaidrų skystį pili lauk, o varškę palieki nuvarvėti kuo nors sunkiu prispaudusi.

Po kokios valandžikės reikėtų tą sūrį, arba kitaip TOFU kišt į šaltą vandenį. To reikia, nes, anot mano rasto šaltinio, karštas sūris labai trapus. Aš to nedariau, nes sūris buvo paliktas nuvarvėti per naktį. Bet gal kitą kartą padarysiu, nes mano pirmasis gyvenime namie padytas tofu toks švelniai rūgštokas išėjo. Nors tai visiškai nepakenkė skoniui. :)