2011 m. kovo 27 d., sekmadienis

"Trijų šaukštų" duona




"Kas per keistas pavadinimas?!", tikriausiai pagalvojote Jūs. Cha! Taip lengvai visko neišduosiu, turėsit perskaityti bent iki sudedamųjų dalių sąrašo.

Esu dėkinga Duonai (ir savo taupumui, kuris neleido įsigyti duonkepės). Šiais įtempto, paniško, kartais net isteriško skubėjimo laikais, Duona man priminė, jog viskam yra savas laikas, o procesai vyksta jiems būdingu greičiu. Pavyzdžiui, raugas rūgsta būtent tiek dienų, kiek reikia. Tešla kyla tiek valandų, kiek reikia. Bandant primesti savo pašėlusį gyvenimo ritmą duonos kepimui, galima tiesiog viską imti ir sugadinti.

Šiai duonai naudojau jogurte raugintus ruginius miltus. Man užtruko maždaug 4 dienas, kol vieną rytą, pažiūrėjusi į kibiriuką su raugu supratau, jog JAU. Čia apie tokį raugą parašiau daugiau.

Na, o dabar suprastite, kodėl duona vadinasi "Trijų šaukštų" :)
Jums reikės:
3 šaukštų ruginių miltų
3 šaukštų kvietinių miltų
3 šaukštų avižinių miltų
3 šaukštų cukraus
3 šaukštų raugo
0,5 šauškštelio druskos
po žiupsnį nemaltų kmynų ir indiškų kumynų
šaukštelio ciberžolės miltelių
~1 puodelio vandens

Kaip matote, kilograminio kepalo nesigaus. Čia sprendimas valgantiems mažai duonos arba mėgstantiems ją dažnai kepti :) Arba galite tiesiog pasididinti kiekius :)

* Viską užmaišote į tirštą košę ir paliekate pakilti uždengtą drėgnu rankšluoščiu. Tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki pusdienio.

* Kepimo formą sutepate sviestu ir į ją supilate tešlą. Prieš tai atidėkite 3 šaukštus raugo kitam kepimui :)

* Vėl uždenkite drėgnu rankšluoščiu ir leiskite pakilti. Neskubėkite.


* Aš kepu 150 C orkaitėje. Laiko neskaičiuoju, tikrinu mediniu iešmeliu - iškepė ar ne.
Netrukus visa virtuvė prisipildo gardaus aromato, o ilgainiui ir butas. Ypač, jei jis toks pats mažas, kaip ir mano :)


Iškeptą duonelę galite palikti atvėsti orkaitėje, o galite išimti ir uždengti drėgnu rankšluoščiu. Drėgnas rankšluostis ypač gerai tinka, jei kepu per didelėje temperatūroje ir gaunasi kieta pluta. :)



Duonelė nuo prieskonių labai sodaraus, intensyvaus skonio. Man prie jos užtenka tik sviesto ir airano :)


Skanaus!

P.S. ši duona, kaip ir visi kiti receptai, kuriuose nenurodytas šaltinis, yra mano kūrybos. :)

Duonos raugas su jogurtu

Iš tiesų šiai minčiai esu dėkinga Aušrai ir jos blynams su ruginiu raugu. Blynų taip ir neišsikepiau, užtat raugą užsiraugiau.

Gramatūrų nerašysiu. Aš ėmiau nedidelį indelį ekologiško be priedų jogurto ir šiek tiek ruginių miltų. "Šiek tiek" yra tiek, kad gautųsi standi košė.

Rauginau plastmasiniame skaidriame kibirėlyje, kurį įdėjau į maišelį, o maišelio viršų tiesiog šiek tiek suėmiau, kad ir oro patektų, ir raugas neapdžiūtų.

Raugą laikiau šiltai, ant lentynos virš vyryklės. Ir vis kasdien vėdinau ir tikrinau. Man užtruko 4 dienas, kol pamačiau, jog JAU.

O tas "JAU" atrodo taip:


Raugas pakilęs maždaug dvigubai, gal net daugiau, masėje matosi oro burbuliukai.


O čia vaizdelis iš viršaus:


Jei numatytoje kepti duonoje yra vien ruginiai miltai, raugo reiktų dėti apie 30 proc., o jei yra ir kvietinių miltų - apie 40 proc.


Bet, jei atvirai, įdėjus per mažai raugo, reikia tiesiog ilgiau palaukti, kol pakils... :) O va į dėjus per daug raugo duona įgauna nelabai malonų rūgštų skonį.

Štai ir viskas.

2011 m. kovo 23 d., trečiadienis

tradicinis Azijos jogurto gėrimas Ayran

Neeee, nesu ten buvusi (nors visai norėčiau apsilankyti). Receptu pasidomėti mane paskatino parduotuvėje pamatyta naujovė, kuri buvo pristatoma kaip gazuotas pieno gėrimas Airanas. O labiausiai sakinys ant buteliuko - atsargiai, šis gėrimas, skirtingai nei kiti pieno gėrimai, yra gazuotas!

Grįžusi namo, be abejo, puoliau žiūrėti, kas tas airanas. Receptų - šimtai! Bet aš nepasidaviau ir vis ieškojau. Negalėjau patikėti, kad viskas taip paprasta....

1 puodelis jogurto (kaip pasigaminti jogurtą, rašiau čia)
1 puodelis vandens
žiupsnelis druskos.

Viską gerai išplakt ir štai, gaivinantis jogurto gėrimas!

Aišku, yra variacijų, pvz., skirtingos jogurto ir vandens proporcijos (bet vis tiek apytikriai pusė ant pusės). Taip pat vandenį kai kuriose šalyse keičia agurkų sultimis ar įdeda smulkintų česnakų. Arba smulkintų šviežių mėtų lapelių.

Bet faktas, kaip blynas. Tobulybė slypi paprastume. :)

Skanaus!

2011 m. kovo 17 d., ketvirtadienis

Šilkinė žirnių ir bulvių sriubytė

Ogi dabar imsiu ir ant visos Lietuvos (bent tos dalies, kuri skaito mano rašinius :) ) pasiguosiu, kad daugiau nei savaitę privalėjau maitintis tik labai skystomis košytėmis ir sriubytėmis. Ir dar žiūrėti, kad nebūtų rūgštu, aštru ir karšta. Feee..... Megstu viską, kas skrudinta, buvo tikra kančia ši sriubyčių dieta.

Užtat sugalvojau visai neprastą sriubą.

Sriubytei reikės:
skaldytų žirnių;
bulvių;
šiek tiek pieno;
Šiek tiek sviesto ar aliejaus
druskos, sausoje keptuvėje paskrudintų kmynų;
tarkuoto fermentinio sūrio.

Nerašau proporcijų, nes visko dėkit savo nuožiūra pagal skonį ir pagal valgytojų kiekį.

Taigi,

* Labai gerai išverdate žirnius su bulvėmis. Bulves supjausčiau į plonokas dalis, kad išvirtų daugmaž vienu metu kartu su žirniais. Ir viską viriau viename puode. Bėriau druskos ir sausoje keptuvėje paskrudintų kmynų.

* Virdama įdėjau gabaliuką sviesto - kad greičiau išvirtų ir kad būtų skaniau :)

* Kai tikrai gerai išvirė (tapo pusiau skysta košytė), atvėsinau puodą ir supyliau į smulkintuvą. Viską sutryniau, įpyliau šiek tiek pieno ir dar kartą gerai viską permaišiau.

Valgiau su patarkuotu fermentiniu sūriu. Būtų visai skanu, jei prieš tai visą savaitę nebūčiau maitinusis išskirtinai skystais patiekalais :)

2011 m. kovo 7 d., pirmadienis

Sviestiniai paplotėliai



Blynai, blyneliai, blynukai! Kur ne pasisuksi - visur jie! Ir mano galva pilna prikimšta Užgavėnių blynų, lietinių! Kai kurie pavyksta, kai kurie ne, bet aš jau gudri, nebededu ir nebe aprašau nepavykusių eksperimentų :D

Užtat šie paplotėliai tokia savotiška išlyga tarp blynų ir ne blynų (jei kam nors, kaip ir man, jau atsibodo blynai, esantys ant stalo, kalbose ir mintyse).

Nerašau iš kur ėmiau receptą, nes vakar pusę dienos skaitinėjau Hare Krišna vegetariškų valgių knygą (nes vakar buvau Kaziuke ir praėjau po skaniai kvepiantį krišnaitų maisto kioskelį taip nieko ir nenusipirkusi paragaut... :( ), o paskui tą knygą užverčiau ir iš kažkokių pasąmonės gludumų išplaukė šis sumanymas. Gali būti, jog čia dar prisidėjo ir perskaityti receptai iš Jogos mitybos...


Kad ir kaip be būtų, tikrai iš visos širdies rekomenduoju pabandyti. Juo labiau, kad reikės visiškai nedaug:
* poros šaukštų lydyto sviesto
* 8 šaukštų kvietinių miltų
* 0,5 šaukštelio druskos
* 1,5 šaukštelio cukraus.
* ~ stiklinės vandens (bet žiūrėti pagal situaciją. )

Miltus sumaišiau su druska, cukrumi ir supyliau lydytą sviestą.

Pirštais gerai viską sumaišiau.

Pripyliau šalto vandens ir pasiutusiu greičiu minkiau tešlą - jau kaito keptuvė, tad skubėjau :) Jogos mityba rašo, kad reikia minkyti tol, kol tešla taps šilkinė. O Krišnos vegetariškų valgių knyga pataria užminkius palaikyti 2 valandas. O aš tiesiog skaičiavau 200 "minkių" (ar yra lietuviškas žodis, apibudinantis vieną tešlos paspaudimą? :D)

O tada iš tešlos padariau daug diiiidelio graikiško riešuto dydžio kamuoliukų.

Bėriau šiek tiek miltų ant stalo ir su kočėlu kočiojau kuo plonesnius paplotėlius.

Dėjau į įkaitintą keptuvę ir kepiau iš kiekvienos pusės. Kepiau tol, kol iškepiau visus.

Tada kiekvieno paplotėlio viršų patepiau lydytu sviestu.

Ir VALGIAU :) Ir Mielasis VALGĖ (bet ne taip entuziastingai kaip aš). Ir Guzikas ĖDĖ (lygiai taip pat entuziastingai kaip aš).



Turiu jausmą, kad ir šiandien juos kepsiu :) Na tikrai skanu :)