Blynai, blyneliai, blynukai! Kur ne pasisuksi - visur jie! Ir mano galva pilna prikimšta Užgavėnių blynų, lietinių! Kai kurie pavyksta, kai kurie ne, bet aš jau gudri, nebededu ir nebe aprašau nepavykusių eksperimentų :D
Užtat šie paplotėliai tokia savotiška išlyga tarp blynų ir ne blynų (jei kam nors, kaip ir man, jau atsibodo blynai, esantys ant stalo, kalbose ir mintyse).
Nerašau iš kur ėmiau receptą, nes vakar pusę dienos skaitinėjau Hare Krišna vegetariškų valgių knygą (nes vakar buvau Kaziuke ir praėjau po skaniai kvepiantį krišnaitų maisto kioskelį taip nieko ir nenusipirkusi paragaut... :( ), o paskui tą knygą užverčiau ir iš kažkokių pasąmonės gludumų išplaukė šis sumanymas. Gali būti, jog čia dar prisidėjo ir perskaityti receptai iš Jogos mitybos...
Kad ir kaip be būtų, tikrai iš visos širdies rekomenduoju pabandyti. Juo labiau, kad reikės visiškai nedaug:
* poros šaukštų lydyto sviesto
* 8 šaukštų kvietinių miltų
* 0,5 šaukštelio druskos
* 1,5 šaukštelio cukraus.
* ~ stiklinės vandens (bet žiūrėti pagal situaciją. )
Miltus sumaišiau su druska, cukrumi ir supyliau lydytą sviestą.
Pirštais gerai viską sumaišiau.
Pripyliau šalto vandens ir pasiutusiu greičiu minkiau tešlą - jau kaito keptuvė, tad skubėjau :) Jogos mityba rašo, kad reikia minkyti tol, kol tešla taps šilkinė. O Krišnos vegetariškų valgių knyga pataria užminkius palaikyti 2 valandas. O aš tiesiog skaičiavau 200 "minkių" (ar yra lietuviškas žodis, apibudinantis vieną tešlos paspaudimą? :D)
O tada iš tešlos padariau daug diiiidelio graikiško riešuto dydžio kamuoliukų.
Bėriau šiek tiek miltų ant stalo ir su kočėlu kočiojau kuo plonesnius paplotėlius.
Dėjau į įkaitintą keptuvę ir kepiau iš kiekvienos pusės. Kepiau tol, kol iškepiau visus.
Tada kiekvieno paplotėlio viršų patepiau lydytu sviestu.
Ir VALGIAU :) Ir Mielasis VALGĖ (bet ne taip entuziastingai kaip aš). Ir Guzikas ĖDĖ (lygiai taip pat entuziastingai kaip aš).
Turiu jausmą, kad ir šiandien juos kepsiu :) Na tikrai skanu :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą