2014 m. vasario 26 d., trečiadienis

Idėjos pietums



Kartais gaunu progą Vilniaus šventykloje  gaminti pietus.

Šventykloje pietų standartas yra sriuba, karštas patiekalas - paprastai daržovių troškinys, vadinamas sabdžiu, ryžiai, salotos, šviežiai kepta duonelė ir gėrimas.

Visko, ką gaminau, neaprašysiu, pateiksiu tik kelias idėjas pietums :)

Kai gaminau, kaip tik buvo kita diena po šventės - Viešpaties Nityanandos atėjimo dienos. O šventei mūsų virtuvės meistrai darė labai daug sandešo (saldumynas, gaminamas iš saldaus pieno sūrio - panyro), todėl buvo likę daug daug išrūgų, likusių po sandešo gamybos. Todėl daug kur naudojau jas.

Sabdžis

Į šį daržovių troškinį paprastai dedamos trys pagrindinės daržovės: bulvės, kopūstai ir morkos. Jei gaminsite tik iš tiek, jau bus gerai. Bet taip pat galite įdėti ir daug daugiau daržovių: baklažanų, saldžiosios paprikos, moliūgų, patisonų, žiedinių kopūstų, brokolių ir t.t.

Daržoves stambokai sukapokite.  Aš pradedu nuo bulvių, nes šventykloje reikia gaminti didelį kiekį per ribotą laiką, todėl supjausčiusi bulves šaunu jas į orkaitę kepti. Į skardą pilu šiek tiek aliejaus, bet druskos ar prieskonių ant bulvių nepilu.


Kol bulvės kepa, pjaustau kitas daržoves. Nuotraukoje galite pamatyti, kokiu stambumu. Jei labai smulkiai supjaustysite, jos ištiš betroškinant ir sabdžis pavirs į košę. Skanią košę :)



Kaip sakiau, buvo daug išrūgų, tad kopūstus supyliau į jas. Daug nereikia, tik šiek tiek. Vietoj išrūgų, kai jų nebūna, troškinu vandenyje.

 Morkas taip pat stambokai sukapoju, galima atskirai pakepinti svieste ir supilti į šiek tiek patroškintus kopūstus.

Prieš kiek laiko atradau salierą! Anksčiau jo išvis nenaudojau, o dabar dedu visur - ir į troškinius, ir į sriubas. Labai skanu!




Sabdžio gaminimo principas paprastas - palaipsniui berkite į puodą visas daržoves, pradedant nuo tų, kurios ilgiausiai verda.
Labai skanu sausoje keptuvėje šiek tiek pakepinti saldžiosios paprikos gabaliukus ir juos suberti pačius paskutinius.
Jei bulvės iškepė orkaitėje, jas berkite paskutines.
Tada pilkite druską, prieskonius. Naudojau asafetidą, rosmariną, čiobrelį, mairūną. Puikiai tinka indiškas kuminas, ciberžolė, galima dėti šiek tiek cinamono, imbiero, gvazdikėlių, pipirų. Labai labai skanu ir kvapnu aliejuje pakepinti rudąsias garstyčias!
O tada pilu grietinę ir viską gerai išmaišau.

Ryžiai


Apie ryžius ilgai nepasakosiu, turbūt visi juos moka išvirti. Man buvo tikras atradimas, kad juos, pasirodo, galima virti ir išrūgose! (Ne rūgpienyje, nesumaišykite.)
Aš viriau praktiškai grynose išrūgose, bet galima skiesti su vandeniu 50:50.

Duonelė

Paprastai kepu kvietinių miltų duonelę, bet kaip tik buvo likę vien ruginiai miltai.
Tad naudojau ruginius miltus, avižų dribsnius, avižų sėlenėles, maltus linų sėmenis, nemaltus linų sėmenis, saulėgrąžas.
Taip pat dėjau kepimo miltelių.
Ir vėl gi  - pyliau išrūgas.
Šiek tiek druskos.


Viską gerai  išminkiau, suformavau mažiukus kepaliukus...


...ir kepiau 200 C tol, kol iškepė :)


O čia nuotrauka tų, kurie Šventykloje valgo pirmieji :)




Kovo 8 d. vėl gaminsiu pietus Šventykloje, jei norite padėti - mielai kviečiu! :)

2014 m. vasario 25 d., antradienis

Tinginių sriuba su pomidorais


Ir ne tik pomidorais :) 

Kartais reikia greitai kažką pagaminti, o kai trūksta ne tik laiko, bet ir jėgų, galima greitai išsisukti su šia sriuba. Sveikuoliai turbūt pašiurps, bet visus konservus ar šaldytas daržoves galima pakeisti šviežiais :)

Taigi, reikės:
Didelės skardinės smulkintų konservuotų pomidorų.
Skardinės konservuotų kukurūzų.
Šaldytų smulkintų špinatų.
Šaldytų šparaginių pupelių.
Vandens.
Druskos, čiobrelio, mairūno, baziliko, juodojo pipiro.

O tada viską supilat į puodą - špinatų ir šparaginių pupelių reiktų dėti ne po visą pakelį, o mažiau. Kiek mažiau - Jūsų reikalas ir pasirinkimas :)
Užvirti. 
Atskirai užvirti vandenį ir paskui jį supilti į puodą.
Įberti druskos ir prieskonius.
Išmaišyti. 
Paaukoti: "Viešpatie, būk mielas, pasivaišink šia sriuba, kurią Tau išviriau su meile".
Labai skanu pagardinti grietine ir užsikąsti baltos duonos rieke, aptepta lydytu varškės sūreliu.

Niam niam :)

***

Ne į temą, bet man labai patiko istorija ir idėja. 

Viena bhaktė - turtinga moteris iš Latvijos - niekados nepraeina pro šalį kai mato nukritusį pinigą. Pakelia jį net tada, kai moneta yra mažos vertės ar guli didžiausiame purvyne. Ištraukia, nuvalo ir deda į krūvą prie kitų rastų monetų. O tada, kai eina į šventyklą, visus gatvėje surinktus pinigus paaukoja. Vedose sakoma, jog tas, kuris per visą savo gyvenimą paaukojo šventyklai bent vieną mažą monetą, bus apsaugotas nuo patekimo į Pragaro planetas po mirties. Todėl ta moteris surinktus pinigus aukoja už nepažįstamus žmones, kurie juos pametė.

Kartais net maži dalykai tampa dideliais.

Aukodamas atsikratai godumo. Bet jei tikrai nori gerinti savo charakterį, turi paaukoti tiek, kad net skaudėtų. Taip per vieną paskaitą sakė Vaidas Arvasevičius ir man labai patiko jo išsakyta mintis. Net ir vienas mažas paaukotas pinigėlis yra naudingas tam, kuris aukoja, bet savo godumą sumažinti galima tik tada, kai aukoji tiek, kad net skauda :)

Ir daryti tai reiktų reguliariai, o ne kartą į metus per Kalėdas... Aukoti tinkamiems žmonėms, tinkamu būdu, tinkamus dalykus. Tai - tikras menas. :)



2014 m. vasario 21 d., penktadienis

Ryžių kotletukai


Kažkaip "pramušė" mane ant kotletukų... Vakar kepiau žirnių kotletukus, o šiandien - ryžių.


Labai paprastai pagaminami.
* Išviriau 1,5 stiklinės ryžių. Turbūt žinote, kad ryžius reikia virti dvigubai didesniame kiekyje vandens? Tai 1,5 stiklines ryžių viriau 3 stiklinėse vandens.

* Pastačiau į balkoną vėsti.

* Kol vėso sutarkavau morką ir saliero gumbo kelias riekutes. Žinoma, prieš tai nulupau tiek morką, tiek saliero gumbo riekutę :)

* Karštame vandenyje atitirpinau saują šaldytų žirnelių.

* Morkas, salierą, žirnelius pakepinau aliejuje.

* Į atvėsusius ryžius įdėjau 2-3 v. šaukštus miltų, kepintas morkas, salierą ir žirnelius, druską, muskatą ir paprikos miltelius. Būčiau dėjusi asafetidos, bet neturėjau :(

Mano atveju ryžiai nebuvo atvėsę ir minkyti tešlą buvo baisi askezė! Ypač turint omenyje, kad, pagal vedinę maisto gaminimo tradiciją, nusideginus ranką negalima pūsti, o jei papūti, reikia nusiplauti rankas prieš toliau gaminant. Tad aš vis kišau ranką po lediniu vandeniu ir toliau minkiau, nes labai skubėjau ir negalėjau ilgai laukti, o karšta buvo neapsakomai! :)

* Gerai išminkiusi masę dariau kotletukus, juos voliojau manų kruopose, ir kepiau aliejuje.

Parduotuvėje radau, kad juodiesiems pomidorams akcija, tad nupirkau keistos spalvos "uogų" :)

Buvo LAAABAI skanu :)


Žirnių kotletukai


Šį kartą sugalvojau iškepti žirnių kotletukus. Pažįstamas sakė, kad jie labai panašūs į žuvies kotletus. Kadangi nesupratau ar tai komplimentas, ar kritika, jis paaiškino, kad tai pagyrimas ir kad toliau juos kepčiau :)

Man jie nepriminė žuvies skonio, bet visai patiko :)

Dariau labai paprastai:
* Išviriau stiklinę skaldytų žirnių, baigiant virti įdėjau šaldytų špinatų. 
* Tada atvėsinau,
* įdėjau 3 v.š. kviečių baltymų ir 4 v.š. miltų. 
* Dar dėjau asafetidos, pakepintos juodgrūdės (kalindži), šiek tiek maltų gvazdikėlių, cinamono, druskos. Nedėjau, bet būtų labai tikę juodi pipirai. 
* Viską išminkiau, dariau kotletukus, juos apvoliojau džiūvėsėliuose ir kepiau.

Patiekiau su raugintais agurkais, žaliais agurkais ir pomidorais. Ir riekute duonos.

Skanaus! :)


2014 m. vasario 16 d., sekmadienis

Pusryčių idėjos


Kažkaip taip istoriškai susiklostė, kad kiekvieną kartą, kai šventykloje gaminu pusryčius, visada kepu ir blynukus. Juos bhaktai kažkodėl vadina "blynukais žudikais", su meile, tikiuosi... :) Aną kartą sugalvojau, kad gal blyneliai visiems jau atsibodo ir viriau saldžius ryžius su obuoliais, cinamonu ir razinomis. Ir ką. Buvo skanu. Bet tai nebuvo BLYNUKAI :)

Taigi, BLYNUKAI:


Blynukams reikės:
Miltų
Rūgpienio (tinka ir pasukos). Galima rūgpienį skiesti su vandeniu, jei gaminate didelį kiekį. Pvz., kai gaminu ~10 porcijų, dedu 2 kg. miltų ir 0,5 l rūgpienio, o kiek trūksta - vandens.
Kepimo miltelių
Cukraus (2 kg. miltų dedu 15 v.š. :) )
Obuolių
Aliejaus kepti. 

Dar kartais dedu į tešlą kokosų drožlių, razinų, kartais kvietinius miltus maišau su manų kruopomis, kartais vietoj obuolių dedu bananus, o kartais dedu ir obuolius, ir bananus :)

Obuolius galima sutarkuoti, smulkiai sukapoti, bet po visokių eksperimentų nusprendžiau, kad skaniausia, kai jie ganėtinai stambiai sukapoti :) Aišku, nulupti prieš tai.

Tešlą padarau riebios grietinės tirštumo, kepu dosniai pripylusi aliejaus ir gerai įkaitinusi keptuvę.
Dedu po šaukštą ir dar su šaukštu paskleidžiu plonu sluoksniu. Blyneliai bekepdami iškyla ir tampa panašūs į bandeles :)

Keli momentai yra svarbus:
1. Reikia negailėti aliejaus, nes kitaip jie išeis sausi. 
2. Reikia labai atitaikyti kepimo temperatūrą, nes jei bus per aukšta - svils, o viduriukas liks neiškepęs. O jei bus per žema temperatūra blyneliai sugers labai daug aliejaus ir bus bjauriai riebūs. 

KOŠĖ "KIČRIS"

Sakoma, kad šis patiekalas yra varguolių, bet vertas karalių stalo. Taip pat sakoma, kad ši paprasta košė turi savyje visas žmogui būtinas maistines medžiagas ir ją galima valgyti visus metus kasdien. Tradiciškai į ją dar įdedama atskirtai patroškintų daržovių, bet aš taip nedariau. Ji labai skani ir be jokių prieskonių, tik su druska. Bet, žinoma, jei prieskonių lentynoje yra prieskonių, kodėl gi jų nepanaudojus? 


Reikės tiek pat ryžių, kiek ir žirnių. Pvz., stiklinės tų ir stiklinės anų. Arba po pusę pakelio, jei verdate košę pulkui žmonių :)
Žinoma, vandens dvigubai daugiau, nei ryžių ir žirnių.
Druskos.
Prieskonių: ciberžolės, asafetidos, juodųjų pipirų. (Bet, kaip ir sakiau, ji labai skani tiesiog pati savaime :) )

Žirnius iškart pastačiau virti.
Sausus ryžius pakepinau svieste, o tada užpyliau vandeniu ir irgi pastačiau virti.
Kai ryžiai sugėrė vandenį, supyliau juos į žirnius. O žirniuose dar buvo likę šiek tiek vandens.
Supyliau druską, prieskonius, išmaišiau.
Pakaitinau dar kiek, kol visas vanduo susigėrė.

Šį kartą virtuvėje baiginėjosi dujos, tai perstatinėjau nuo rinkės ant rinkės, kad tik išvirtų. Ir perviriau... Tiek ryžiai, tiek žirniai sukrito, o šiaip jie gražiai matosi atskirai. Graži košė, tikrai :)

SALOTOS
Labai paprastos, tik pekino kopūstai ir pomidorai, ir grietinė. Bet dar dėjau juodos druskos, šaldytų krapų, sausoje keptuvėje pakepnintą juodgrūdę (kalindži), čiobrelių ir malto rozmarino.
Dar labai skanu, kai į šitas salotas su grietine įdedu aliejuje pakepintų rudųjų garstyčių. Jos duoda nenusakomą skonį :)

GĖRIMAS

Jis gal ir neatrodo labai išvaizdžiai ir dar be visa ko yra nepaprastai paprastas. Bet dar nebuvo nei karto, kad kas nors jo nepagirtų. Paprastai pusryčiams išverdu 6 litrus ir dažniausiai jo nelieka :)

Reikia tik citrinos, vandens, cukraus ir vanilinio cukraus. Dar, jei turite, labai tinka kardamonas :)

Vandenį užverdu, jei turiu kardamono, beriu jį ir paverdu. 
Užvirus vandeniui išjungiu ugnį ir palaukiu kol pravėsta.
Supjaustau citriną riekutėmis. Vieną citriną dedu 6 l vandens. Išimu kauliukus, nes kažkas sakė, kad kauliukai yra nuodingi. O ką nors nunuodyti aš tikrai nenoriu :)
Sudedu cukrų, vanilinį sukrų.
Išmaišau.
Viskas :)

O čia Gauranga ir Nityananda, Asmenybės, kurios šventykloje pusryčiauja pirmos :)


P.S. gal žmogui, nesusipažinusiam su Vedine kultūra, atrodo, kad mes turime kitą Dievą arba daug dievų, bet iš tikrųjų Dievas yra vienas vienintelis, tik, būdamas beribis, turi begalę formų ir begalę vardų, kurie yra ne kas kita, kaip Jo savybių nusakymas. Pvz.,  Gauranga - turintis auksines kūno dalis.

Grietininiai saldumynai


Neapsakomo skanumo!!! 

Dariau iš 2 didelių riebios grietinės indelių, 13 v.š. cukraus, vanilinio cukraus, lazdynų riešutų, saulėgrąžų, kokoso drožlių ir džiovintų slyvų.

Grietinę reikia labai ilgai virti ant nedidelės ugnies. Kaip barfį, kas žino, kaip jis daromas. O kas nežino, tai gana ilgai virti, kol sutirštės. 
Tada supyliau cukrų, vanilinį cukrų, pakepintas saulėgrąžas, pakepintus kokosus. 
Lazdyno riešutus reikia irgi pakepinti, tada luobelė lengvai nutrupa. Juos reikia sutrupinti.
Dar šiek tiek pakaitinau, tada įdėjau smulkiai pjaustytas slyvas, išmaišiau ir atvėsinau. 
O tada dariau rutuliukus.
O tada, žinoma, pasiūliau pasivaišinti Viešpačiui :)

Beje, kartą pagalvojau, kad padarysiu "krūčiau" ir nupirkau 40 proc. riebumo grietinę. Viriau viriau, viriau viriau... ir kuo toliau viriau, tuo daugiau skyrėsi sviesto ir mažėjo grietinės. Dariau pagal užsakymą, norėjau kaip geriau, o gavosi visiška nesąmonė, teko eiti į parduotuvę ir pirkti kitą grietinę :) Dabar man pakanka "krūtumo" su 30 proc. riebumo grietine :)


alia "Borodino" duona


"Borodino" duona man asocijuojasi su vaikyste. Nesu didelė duonos mėgėja, bet jau "Borodino" duona buvo pati mėgiamiausia! 

Kartą su draugėm išėjo iš kalbos apie moterį, kuri kepa nepaprastai skanią duoną su kalendra, tai nusprendžiau ir aš pabandyti tokią iškept. Žinoma, pagooglinau, bet receptai, kuriuos radau, man nepatiko. Tad improvizavau. 
Dariau taip:
~800 ml ruginių miltų,
~800 ml kvietinių miltų (svarstyklės neveikia, tai miligramais matuoju proporcijas ),
8-10 v.š. nerafinuoto cukraus (galima ir paprasto. Šį kartą kepiau draugei, kuri nevartoja balto cukraus, tik nerafinuotą... :) ), 
5 a.š. druskos, 
2 nubraukti v.š. maltų kalendrų, 
2 pakeliai ruginio salyklo,
vandens, 
raugo ~400 g. 


Salyklą užpyliau verdančiu vandeniu, gerai išmaišiau ir palaukiau kol atvės. 
Visas recepto sudėtines dalis sumaišiau, sukrėčiau į kepimo indą, viršų pabarsčiau nemaltomis kalendromis, jas paskui dar su ranka šiek tiek įspaudžiau, kad paskui iškepus nenubyrėtų. 
Kildinau 4-8 val., kepiau ~1 val. 200 C.
Pasiūliau Jagannath, Baladev ir Subhadra ;) Arba galite tiesiog pasakyti "Mielasis Viešpatie, iškepiau Tau duoną su meile ir mintimis apie Tave, būk mielas, pasivaišink" :)


Be apsimestinio kuklumo pasakysiu - pati skaniausia duona!

Skanaus! :)