Idėjos pietums

Kartais gaunu progą Vilniaus šventykloje  gaminti pietus.

Šventykloje pietų standartas yra sriuba, karštas patiekalas - paprastai daržovių troškinys, vadinamas sabdžiu, ryžiai, salotos, šviežiai kepta duonelė ir gėrimas.

Visko, ką gaminau, neaprašysiu, pateiksiu tik kelias idėjas pietums :)

Kai gaminau, kaip tik buvo kita diena po šventės - Viešpaties Nityanandos atėjimo dienos. O šventei mūsų virtuvės meistrai darė labai daug sandešo (saldumynas, gaminamas iš saldaus pieno sūrio - panyro), todėl buvo likę daug daug išrūgų, likusių po sandešo gamybos. Todėl daug kur naudojau jas.

Sabdžis

Į šį daržovių troškinį paprastai dedamos trys pagrindinės daržovės: bulvės, kopūstai ir morkos. Jei gaminsite tik iš tiek, jau bus gerai. Bet taip pat galite įdėti ir daug daugiau daržovių: baklažanų, saldžiosios paprikos, moliūgų, patisonų, žiedinių kopūstų, brokolių ir t.t.

Daržoves stambokai sukapokite.  Aš pradedu nuo bulvių, nes šventykloje reikia gaminti didelį kiekį per ribotą laiką, todėl supjausčiusi bulves šaunu jas į orkaitę kepti. Į skardą pilu šiek tiek aliejaus, bet druskos ar prieskonių ant bulvių nepilu.

Kol bulvės kepa, pjaustau kitas daržoves. Nuotraukoje galite pamatyti, kokiu stambumu. Jei labai smulkiai supjaustysite, jos ištiš betroškinant ir sabdžis pavirs į košę. Skanią košę :)

Kaip sakiau, buvo daug išrūgų, tad kopūstus supyliau į jas. Daug nereikia, tik šiek tiek. Vietoj išrūgų, kai jų nebūna, troškinu vandenyje.

 Morkas taip pat stambokai sukapoju, galima atskirai pakepinti svieste ir supilti į šiek tiek patroškintus kopūstus.

Prieš kiek laiko atradau salierą! Anksčiau jo išvis nenaudojau, o dabar dedu visur - ir į troškinius, ir į sriubas. Labai skanu!

Sabdžio gaminimo principas paprastas - palaipsniui berkite į puodą visas daržoves, pradedant nuo tų, kurios ilgiausiai verda.
Labai skanu sausoje keptuvėje šiek tiek pakepinti saldžiosios paprikos gabaliukus ir juos suberti pačius paskutinius.
Jei bulvės iškepė orkaitėje, jas berkite paskutines.
Tada pilkite druską, prieskonius. Naudojau asafetidą, rosmariną, čiobrelį, mairūną. Puikiai tinka indiškas kuminas, ciberžolė, galima dėti šiek tiek cinamono, imbiero, gvazdikėlių, pipirų. Labai labai skanu ir kvapnu aliejuje pakepinti rudąsias garstyčias!
O tada pilu grietinę ir viską gerai išmaišau.

Ryžiai

Apie ryžius ilgai nepasakosiu, turbūt visi juos moka išvirti. Man buvo tikras atradimas, kad juos, pasirodo, galima virti ir išrūgose! (Ne rūgpienyje, nesumaišykite.)
Aš viriau praktiškai grynose išrūgose, bet galima skiesti su vandeniu 50:50.

Duonelė

Paprastai kepu kvietinių miltų duonelę, bet kaip tik buvo likę vien ruginiai miltai.
Tad naudojau ruginius miltus, avižų dribsnius, avižų sėlenėles, maltus linų sėmenis, nemaltus linų sėmenis, saulėgrąžas.
Taip pat dėjau kepimo miltelių.
Ir vėl gi  - pyliau išrūgas.
Šiek tiek druskos.

Viską gerai  išminkiau, suformavau mažiukus kepaliukus...

...ir kepiau 200 C tol, kol iškepė :)

O čia nuotrauka tų, kurie Šventykloje valgo pirmieji :)

Kovo 8 d. vėl gaminsiu pietus Šventykloje, jei norite padėti - mielai kviečiu! :)

Tinginių sriuba su pomidorais

Ir ne tik pomidorais :) 

Kartais reikia greitai kažką pagaminti, o kai trūksta ne tik laiko, bet ir jėgų, galima greitai išsisukti su šia sriuba. Sveikuoliai turbūt pašiurps, bet visus konservus ar šaldytas daržoves galima pakeisti šviežiais :)

Taigi, reikės:

Didelės skardinės smulkintų konservuotų pomidorų.

Skardinės konservuotų kukurūzų.

Šaldytų smulkintų špinatų.

Šaldytų šparaginių pupelių.

Vandens.

Druskos, čiobrelio, mairūno, baziliko, juodojo pipiro.

O tada viską supilat į puodą - špinatų ir šparaginių pupelių reiktų dėti ne po visą pakelį, o mažiau. Kiek mažiau - Jūsų reikalas ir pasirinkimas :)

Užvirti. 

Atskirai užvirti vandenį ir paskui jį supilti į puodą.

Įberti druskos ir prieskonius.

Išmaišyti. 

Paaukoti: "Viešpatie, būk mielas, pasivaišink šia sriuba, kurią Tau išviriau su meile".

Labai skanu pagardinti grietine ir užsikąsti baltos duonos rieke, aptepta lydytu varškės sūreliu.

Niam niam :)

***

Ne į temą, bet man labai patiko istorija ir idėja. 

Viena bhaktė - turtinga moteris iš Latvijos - niekados nepraeina pro šalį kai mato nukritusį pinigą. Pakelia jį net tada, kai moneta yra mažos vertės ar guli didžiausiame purvyne. Ištraukia, nuvalo ir deda į krūvą prie kitų rastų monetų. O tada, kai eina į šventyklą, visus gatvėje surinktus pinigus paaukoja. Vedose sakoma, jog tas, kuris per visą savo gyvenimą paaukojo šventyklai bent vieną mažą monetą, bus apsaugotas nuo patekimo į Pragaro planetas po mirties. Todėl ta moteris surinktus pinigus aukoja už nepažįstamus žmones, kurie juos pametė.

Kartais net maži dalykai tampa dideliais.

Aukodamas atsikratai godumo. Bet jei tikrai nori gerinti savo charakterį, turi paaukoti tiek, kad net skaudėtų. Taip per vieną paskaitą sakė Vaidas Arvasevičius ir man labai patiko jo išsakyta mintis. Net ir vienas mažas paaukotas pinigėlis yra naudingas tam, kuris aukoja, bet savo godumą sumažinti galima tik tada, kai aukoji tiek, kad net skauda :)

Ir daryti tai reiktų reguliariai, o ne kartą į metus per Kalėdas... Aukoti tinkamiems žmonėms, tinkamu būdu, tinkamus dalykus. Tai - tikras menas. :)

Ryžių kotletukai

Kažkaip "pramušė" mane ant kotletukų... Vakar kepiau žirnių kotletukus, o šiandien - ryžių.

Labai paprastai pagaminami.
* Išviriau 1,5 stiklinės ryžių. Turbūt žinote, kad ryžius reikia virti dvigubai didesniame kiekyje vandens? Tai 1,5 stiklines ryžių viriau 3 stiklinėse vandens.

* Pastačiau į balkoną vėsti.

* Kol vėso sutarkavau morką ir saliero gumbo kelias riekutes. Žinoma, prieš tai nulupau tiek morką, tiek saliero gumbo riekutę :)

* Karštame vandenyje atitirpinau saują šaldytų žirnelių.

* Morkas, salierą, žirnelius pakepinau aliejuje.

* Į atvėsusius ryžius įdėjau 2-3 v. šaukštus miltų, kepintas morkas, salierą ir žirnelius, druską, muskatą ir paprikos miltelius. Būčiau dėjusi asafetidos, bet neturėjau :(

Mano atveju ryžiai nebuvo atvėsę ir minkyti tešlą buvo baisi askezė! Ypač turint omenyje, kad, pagal vedinę maisto gaminimo tradiciją, nusideginus ranką negalima pūsti, o jei papūti, reikia nusiplauti rankas prieš toliau gaminant. Tad aš vis kišau ranką po lediniu vandeniu ir toliau minkiau, nes labai skubėjau ir negalėjau ilgai laukti, o karšta buvo neapsakomai! :)

* Gerai išminkiusi masę dariau kotletukus, juos voliojau manų kruopose, ir kepiau aliejuje.

Parduotuvėje radau, kad juodiesiems pomidorams akcija, tad nupirkau keistos spalvos "uogų" :)

Buvo LAAABAI skanu :)

Žirnių kotletukai

Šį kartą sugalvojau iškepti žirnių kotletukus. Pažįstamas sakė, kad jie labai panašūs į žuvies kotletus. Kadangi nesupratau ar tai komplimentas, ar kritika, jis paaiškino, kad tai pagyrimas ir kad toliau juos kepčiau :)

Man jie nepriminė žuvies skonio, bet visai patiko :)

Dariau labai paprastai:

* Išviriau stiklinę skaldytų žirnių, baigiant virti įdėjau šaldytų špinatų. 

* Tada atvėsinau,

* įdėjau 3 v.š. kviečių baltymų ir 4 v.š. miltų. 

* Dar dėjau asafetidos, pakepintos juodgrūdės (kalindži), šiek tiek maltų gvazdikėlių, cinamono, druskos. Nedėjau, bet būtų labai tikę juodi pipirai. 

* Viską išminkiau, dariau kotletukus, juos apvoliojau džiūvėsėliuose ir kepiau.

Patiekiau su raugintais agurkais, žaliais agurkais ir pomidorais. Ir riekute duonos.

Skanaus! :)

Pusryčių idėjos

Kažkaip taip istoriškai susiklostė, kad kiekvieną kartą, kai šventykloje gaminu pusryčius, visada kepu ir blynukus. Juos bhaktai kažkodėl vadina "blynukais žudikais", su meile, tikiuosi... :) Aną kartą sugalvojau, kad gal blyneliai visiems jau atsibodo ir viriau saldžius ryžius su obuoliais, cinamonu ir razinomis. Ir ką. Buvo skanu. Bet tai nebuvo BLYNUKAI :)

Taigi, BLYNUKAI:

Blynukams reikės:

Miltų

Rūgpienio (tinka ir pasukos). Galima rūgpienį skiesti su vandeniu, jei gaminate didelį kiekį. Pvz., kai gaminu ~10 porcijų, dedu 2 kg. miltų ir 0,5 l rūgpienio, o kiek trūksta - vandens.

Kepimo miltelių

Cukraus (2 kg. miltų dedu 15 v.š. :) )

Obuolių

Aliejaus kepti. 

Dar kartais dedu į tešlą kokosų drožlių, razinų, kartais kvietinius miltus maišau su manų kruopomis, kartais vietoj obuolių dedu bananus, o kartais dedu ir obuolius, ir bananus :)

Obuolius galima sutarkuoti, smulkiai sukapoti, bet po visokių eksperimentų nusprendžiau, kad skaniausia, kai jie ganėtinai stambiai sukapoti :) Aišku, nulupti prieš tai.

Tešlą padarau riebios grietinės tirštumo, kepu dosniai pripylusi aliejaus ir gerai įkaitinusi keptuvę.

Dedu po šaukštą ir dar su šaukštu paskleidžiu plonu sluoksniu. Blyneliai bekepdami iškyla ir tampa panašūs į bandeles :)

Keli momentai yra svarbus:

1. Reikia negailėti aliejaus, nes kitaip jie išeis sausi. 

2. Reikia labai atitaikyti kepimo temperatūrą, nes jei bus per aukšta - svils, o viduriukas liks neiškepęs. O jei bus per žema temperatūra blyneliai sugers labai daug aliejaus ir bus bjauriai riebūs. 

KOŠĖ "KIČRIS"

Sakoma, kad šis patiekalas yra varguolių, bet vertas karalių stalo. Taip pat sakoma, kad ši paprasta košė turi savyje visas žmogui būtinas maistines medžiagas ir ją galima valgyti visus metus kasdien. Tradiciškai į ją dar įdedama atskirtai patroškintų daržovių, bet aš taip nedariau. Ji labai skani ir be jokių prieskonių, tik su druska. Bet, žinoma, jei prieskonių lentynoje yra prieskonių, kodėl gi jų nepanaudojus? 

Reikės tiek pat ryžių, kiek ir žirnių. Pvz., stiklinės tų ir stiklinės anų. Arba po pusę pakelio, jei verdate košę pulkui žmonių :)

Žinoma, vandens dvigubai daugiau, nei ryžių ir žirnių.

Druskos.

Prieskonių: ciberžolės, asafetidos, juodųjų pipirų. (Bet, kaip ir sakiau, ji labai skani tiesiog pati savaime :) )

Žirnius iškart pastačiau virti.

Sausus ryžius pakepinau svieste, o tada užpyliau vandeniu ir irgi pastačiau virti.

Kai ryžiai sugėrė vandenį, supyliau juos į žirnius. O žirniuose dar buvo likę šiek tiek vandens.

Supyliau druską, prieskonius, išmaišiau.

Pakaitinau dar kiek, kol visas vanduo susigėrė.

Šį kartą virtuvėje baiginėjosi dujos, tai perstatinėjau nuo rinkės ant rinkės, kad tik išvirtų. Ir perviriau... Tiek ryžiai, tiek žirniai sukrito, o šiaip jie gražiai matosi atskirai. Graži košė, tikrai :)

SALOTOS

Labai paprastos, tik pekino kopūstai ir pomidorai, ir grietinė. Bet dar dėjau juodos druskos, šaldytų krapų, sausoje keptuvėje pakepnintą juodgrūdę (kalindži), čiobrelių ir malto rozmarino.

Dar labai skanu, kai į šitas salotas su grietine įdedu aliejuje pakepintų rudųjų garstyčių. Jos duoda nenusakomą skonį :)

GĖRIMAS

Jis gal ir neatrodo labai išvaizdžiai ir dar be visa ko yra nepaprastai paprastas. Bet dar nebuvo nei karto, kad kas nors jo nepagirtų. Paprastai pusryčiams išverdu 6 litrus ir dažniausiai jo nelieka :)

Reikia tik citrinos, vandens, cukraus ir vanilinio cukraus. Dar, jei turite, labai tinka kardamonas :)

Vandenį užverdu, jei turiu kardamono, beriu jį ir paverdu. 

Užvirus vandeniui išjungiu ugnį ir palaukiu kol pravėsta.

Supjaustau citriną riekutėmis. Vieną citriną dedu 6 l vandens. Išimu kauliukus, nes kažkas sakė, kad kauliukai yra nuodingi. O ką nors nunuodyti aš tikrai nenoriu :)

Sudedu cukrų, vanilinį sukrų.

Išmaišau.

Viskas :)

O čia Gauranga ir Nityananda, Asmenybės, kurios šventykloje pusryčiauja pirmos :)

P.S. gal žmogui, nesusipažinusiam su Vedine kultūra, atrodo, kad mes turime kitą Dievą arba daug dievų, bet iš tikrųjų Dievas yra vienas vienintelis, tik, būdamas beribis, turi begalę formų ir begalę vardų, kurie yra ne kas kita, kaip Jo savybių nusakymas. Pvz.,  Gauranga - turintis auksines kūno dalis.

Dar vienas indiškų samosų įdaras - su panyru, pomidorais, špinatais ir žirneliais

Samosai - puikus, sotus ir nepaprastai skanus maistas! Ypač, jei pavyksta... :) Šį kartą pamėginau kitokį įdarą ir ką gi - neblogai gavosi!

Kaip tešlą gaminti, rašiau čia, tad nesikartosiu. O naujam įdarui reikės štai ko:
* Tarkuoto panyro - saldaus pieno sūrio
* Kelių konservuotų pomidorų
* Šiek tiek špinatų - naudoju šaldytus
* Šiek tiek šaldytų žirnelių.
* Prieskonių - kmynų, anyžių sėklų, ciberžolės, malto muskato, malto kardamono. Druskos.
* Ghee
* Tinkamos samosų gamybai muzikos. Pvz. atlikėjos Deva Premal dainuojamų mantrų :)

Nepamirškit, kad tešlą užminkius reikia palaikyti bent valandą, o geriau ir ilgiau.

Na o toliau paprasta:

* Panyrą sutarkuojat.

* Keptuvėje išlydot porą šaukštų ghee.

* Trumpai paskrudinat kmynus, anyžių sėklas, suberiat kitus prieskonius ir iškart beriat panyrą.

* Sudedat pomidorus, špinatus, žirnelius, šiek tiek pakepinat.

* Kočiojat tešlą, pjaunat į 4 dalis, dedat įdarą, susukat kraštelius ir kepat :)

* O tada valgote ir dalinatės su mielais žmonėmis :)

Smidrai (šparagai) paprastai

Pakelkit prašau ranką, kas dar negamino smidrų. Šią akimirką karštai trokštu išvysti rankų mišką. Kodėl? Ogi todėl, kad nuo to jausčiausi geriau :) Nes smidrus išbandžiau tik dabar, o paskaičius blogus atrodo, jog visa Lietuva jau seniausiai treškina juos užsikišusi už abiejų žandų...

Šiuos žalumynus atradau visai netikėtai ir ne dėl to, kad jų ieškojau. Bet gal apie viską nuo pradžių?

Pradžia buvo birželio 14 d. Kulinarijos studijoje, kur mirgėjo balta-žalia spalvos ir šurmuliavome mes, maisto bloger'ės, atėjusios švęsti Tarptautinę tinklaraštininkų dieną, kurią mums surengė žurnalas "Virtuvė. Nuo... Iki..." ir „Electrolux“.

Jaudinausi taip, lyg eidama pas dantistą. Nei karto net koncertuodama nejaučiau tokio klaikaus jaudulio... Drebėjo viskas, pradedant nuo balso ir baigiant širdele :) Visa laimė, kad nei kolegės blogerės - Violeta (Violetos kampariukas), Viktorija (Gardumynai), Renata (Valgome Europa), Renata (Sezoninė virtuvė), Miglė (Dangiški migdolai), Rūta (Kas nutiko virtuvėje), nebuvo baisios, nei komisija - kulinarinės knygos „Susitikime virtuvėje“ autorius Linas Samėnas, knygos „Virtuvės kaukas“ autorius Aleksandras Pogrebnojus, „Mineralinių vandenų“ ekspertas Gintautas Jašinskas, žurnalo „Virtuvė.Nuo...iki“ redaktorė Eglė Aleksandravičiūtė bei „Electrolux“ prekybos atstovas Mantas Danilevičius.

Aš kepiau ant žarijų skrudintą batoną su grūdėtos varškės užtepėle. Ji nerealiai gerai tiko prie tos prieskoninės duonelės, todėl receptą būtinai įdėsiu vėliau.

Ir, nors jau laikas prieiti prie smidrų recepto, negaliu susilaikyti neparodžiusi nuotraukų, kaip komisija degustuoja mano patiekalą, nepykit labai ant manęs... :D

Tai va, o kalbant apie smidrus, prie manęs buvo Violeta ir kepė smidrų pyragą. Tad turėjau progos į tuos keistus augalus pažiūrėti iš arčiau. Be to, priėjo Linas Samėnas ir galėjau profesionalą apie viską iškamantinėti :) O jis tik patvirtino, kad šiuos žalėsius galima valgyti labai paprastai - trumpai apvirti ir tada apkepti svieste su bulkos trupinukais...

Taigi, jums reikės:
Smidrų
verdančio pasūdyto vandens
ledinio vandens
sviesto
bulkos trupinukų

Jei esate virę šparagines pupeles, turbūt nebeskaitysite toliau ir nueisite savais keliais. Nes juk viskas tas pats:
* Smidrus porą minučių apvirti sūdytame vandenyje.
* Kad smidrai neprarastų spalvos ir traškumo, apvirtus reikia tučtuojau pamerkti į ledinį vandenį. Štai jums įrodymas, jog man pavyko!

* Tada juos apkepinau svieste, pridėjau druskos, nes man jos trūko ir pabarsčiau trupinukais.

Paragavusi nuprendžiau, kad dar kažko trūksta, tad apliejau Blogerių dienoje dovanų gautais česnakiniu aliejumi ir balzaminiu padažu.

Nežinau kas ir kada, bet teisingai pasakė - genialumas slypi paprastume :)
Skanaus!

Makaronai su dilgėlių ir pelėsinio sūrio padažu

Vieną fantastiškai saulėtą ir šiltą gegužės sekmadienį prabudau anksti, 6 ryto, ir nusprendžiau pradėti džiaugtis diena tučtuojau, nieko nelaukdama. Greit apsirengiau ir, pakvietusi Guziką į kompaniją, nužingsniavau į Vingio parką.

Guziko nuotrauka iš kito pasivaikščiojimo, prašom atleisti man už šį mažą istorijos pagražinimą... :)

Taigi, kadangi pastaruoju metu daug skaitau apie tai, kokios iš tikrųjų yra vertingos žmogui piktžolės, ta proga prisiskyniau milžinišką puokštę dilgėlių :) Žinoma, rinkti dilgėles ne pats maloniausia užsiėmimas, tačiau save įtikinau, jog tai skiepai nuo visų ligų... :)

"Dilgėlė – vienas naudingiausių laukinių augalų. Kiekvienas ją pažįsta. Jį labai vertinga, gero skonio, lengvai paruošiama. Savo verte jį prilygsta ankštinėms daržovėms (žirniams, pupoms). Šviežiose dilgėlėse yra daugybė mineralinių medžiagų (geležis, kalis, kalcis) bei vitaminų, ypač C, E, K ir B, karotino, organiniu rūgščių, fitoncidu ir fermentu. Dilgelės gerina kraują (skatina hemoglobino gamybą), mažina kraujavimą, didina krešėjimą, didina gimdos raumenų tonusą, valo organizmą, pašalina pavasarinį nuovargį, pagerina medžiagų apykaitą ir sustiprina imuninę sistemą.

Geriausia skinti kai stiebeliai dar jauni- iki 10-15 cm. aukščio. Patartina nepjauti augalo pernelyg žemai – gali sunykti. Vasara maistui skinami tik suaugusiu dilgeliu lapai."

Citatos šaltinis: www.ngc.lt

Nepasakyčiau, jog receptų su dilgėlėmis nors vežimu vežk... Turėjau sūrio su mėlynuoju pelėsiu gabaliuką, tad sugalvojau pasidaryti padažą prie makaronų. Su pelėsiniu sūriu ir nuostabiosiomis dilgėlėmis... :)

Makaronus dariau pati, namuose, kaip kad dažniausiai, tik šį kartą nedėjau kiaušinio. Kodėl? Ogi šiaip sau :)

Padažui naudojau štai ką:
Gabaliuką sūrio su mėlynaisiais pelėsiais
Šiek tiek saulėgrąžų aliejaus
Pundelį šviežių, nuplautų dilgėlių
Prieskonių: druskos, pipirų, kmynų, muskatų, bazilikų.

* Visur rekomenduoja prieš gaminimą nuplikinti verdančiu vandeniu. Aš pagailėjau vitaminų ir to nedariau. Turbūt be reikalo...

* Dilgeles su sūriu bandžiau sumalti įvairiais smulkinimo prietaisais - blenderiu ir tuo kitu, kuriuo daromi kokteiliai. Blenderis nieko nesumalė, o koktelių smulkintuvas ėmė rūkti iš variklio. Bet, šiaip ne taip, sumalė. Paskui supratau, kodėl variklis ėmė rūkti - prisimenate pasaką apie brolius juodvarniais lakstančius? Kaip mergaitė, bandydama išgelbėti brolius, iš dilgėlių audė marškinius? Ši istorija - ne iš piršto laužta. Dilgėlės yra augalas, iš kurio gali būti audžiamas audeklas. Kaip linai. Arba kaip kanapės. Lietuvoje net įsteigtas dilgėlių perdirbimo fabrikas (jei nesubankrutavo dar...). Aišku, dilgėlių audeklus parduoda ten, kur juos vertina ir perka - ne Lietuvoje... :(
Grįžtant prie smulkintuvo variklio - dilgėlių plaušai apsisuko aplink malūnėlio ašmenis ir stabdė sukimąsi.
Geriau dilgėle malti su mėsmale...

* Tada pridėjau prieskonių ir paragavau. Labai jau intensyviai jautėsi dilgėlės...

* Tada visą masę suverčiau į keptuvę ir ėmiau troškinti. (kad Mielasis užklydo į virtuvę, išgirdau iš jo klausimo "kas TAI keptuvėje???" Iš intonacijos supratau, jog reikia žmogų skubiai nuraminti, jog jam to valgyti nereikės, jei jis nenorės. Buvau nedelsiant patikinta, jog jis TO tikrai nevalgys... :/)

* Po kurio laiko, kai mano nuomone dilgėlės išitroškino, vėl paragavau. Skonis sušvelnėjo, bet išliko labai stipriai specifinis. Nesakau, kad neskanu. Tiesiog su niekuo nesulyginima ir keista.

* Finale mano patiekalas atrodė taip:

Ne taip ir blogai, ar ne? Ir nebuvo neskanu. Tik baisiai keista... :)

P.S. turbūt protingiau būtų su tokiu naujovišku dalyku išmėginti kieno nors jau sukurtą receptą, o tada jau imtis kūrybos pačiai... :)

Orkaitėje keptos daržovės su rūkytu sūriu

O jau skanumas - neišpasakomas, garbės žodis! Taip ir auga kilogramai, nes trūksta valios laiku sustoti valgius... :)

Be to, čia puikiai suskambėjo mano naujai įsigyti prieskoniai - juodgrūdė, ožragė ir dūminė paprika (turbūt baisiai nesveika, nes kažkaip abejoju, ar ji natūraliai rūkyta... :/ )

Taigi, ką aš kepinau?
Bulves (neskutas, tik labai gerai nušveistas su kempinėle po vandeniu)
Brokolius
Morkytes
Papriką
Žalius žirnelius (naudojau šaldytus)
Svogūnų galvas, pjaustytus riekelėmis
Rūkytą sūrį (bet jau nebe pamenu, kurį tiksliai... ar būna rūkyta mocarela? nes kažkodėl atrodo, jog naudojau ją)
Prieskonius - druską, sausoje keptuvėje paskrudintas kanapes ir sumaltas su pipirais, juodgrūde, ožrage, paprastą ir dūminę paprikas. Gal dar šiek tiek ciberžolės (indiškas auksas, sargas nuo vėžio. Kad geriau įsisąvintume vertingąjį kurkuminą, būtina pridėti ir pipirų :) ).

Puošiau peraugusiomis daigintomis garstyčiomis (vis nesugalvodavau, kaip jas panaudoti... arba prieš valgį pamiršdavau jų užsiberti :) tai daigintos garstyčios tapo peraugusiais daigeliais :) ) ir... salotomis sunkiai ištariamu pavadinimu, kurį dar ir pamiršau...

* Bulves gerai nuploviau, nušveičiau kempine ir supjausčiau riekutėmis nenulupdama odelės
* Pasmulkinau visas kitas daržoves.
* Į puodą sudėjau paruoštas daržoves, subėriau žirnelius, kliustelėjau aliejaus, pažėriau prieskonių, druskos ir viską gerai išmaišiau.
* Suverčiau daržoves į kepimo indą ir kepiau orkaitėje.
* Kai daržovės iškepė, užbarsčiau tarkuotu rūkytu sūriu. Dabar galvoju, kad šis valgis turėtų irgi visai gerai gautis ir su rūkytu varškės sūriu :) reiks pabandyti...

Kai suris išsilydė, dėjau į lėkštę, puošiau salotomis, barsčiau daigintomis garstyčiomis ir pasigardžiuodama valgiau :)

Tikiuosi patiks ir jums :)

Lęšių ir avižirnių paštetas

Vegetarišką paštetą aš jau seniai ruošiuosi pagaminti. Kol galų gale susiruošiau tai padaryti. Tik... kaip jau tapo taisykle, pusės produktų neturėjau, tingėjau eiti į parduotuvę, tad, prisiskaičiusi šimtus variantų, pamėginau sukurti savąjį... :)

Na ir gavosi visai neblogai. Skanus tiek šaltas, tiek karštas. Aš bandžiau jį valgyti su bešamelio padažu. O likučius sudorojau su banaliuoju kečupu. Kepupas tiko labiau. Bet čia turbūt skonio reikalas :)

Jums prireiks:
stiklinės avižirnių
stiklinės lęšių (naudojau raudonuosius)
poros galvų svogūnų.

Svarbiausia čia prieskoniai:
cinamonas
muskatas
mėta
aitrioji paprika
nemaltos garstyčios
kmynai
kumynai
druska, kaip gi be jos :)

* Pirmiausia užmerkiau avižirnius ir lęšius. Juos geriau mirkyti ir virti atskirai, nes virimo laikas skiriasi. Jei lęšiai išverda per 15-20 min., avižirnus reikia virti ilgai. Ir mirkyti juos taip pat reikia ilgai.

* Sukapojau ssvogūnus ir pakepinau svieste, subėriau visus prieskonius.

* Į elektrinę trintuvę supyliau virtus lęšius, avižirnius ir kepintu svogūnus kartu su visais riebalais ir gerai viską pertryniau.

* Tešlą paragavau ir įbėriau papildomai druskos, kmynų (čia žiūrėti pagal skonį :))

* Į kepimo indą įtiesiau kepimo popierių ir suverčiau tešlą.

* Kepiau, kol paštetas tapo tvirtas. :)

Kaip jau minėjau, valgiau su bešamelio padažu. Ale labai jau nefotogeniškas jis :(

Makaronai su tofu

Artėjant blog'o metukų gimtadieniui gegužės 11 d., ir vėl prisiminiau pirmą įrašą apie tofu gamybą.

Tofu taip pat puikus pavyzdys, kaip nebrangiai galima pavalgyti. Tiesa, gamyba užima daug laiko ir tenka pasivozoti, tačiau rezultate iš 2 stiklinių pupelių 2 žmonės gali pavalgyti 2,5 kartus, nes gauni ir tofu, ir nuo gamybos likusias išspaudas, panašias į varškytę :) O sojų pakuotė berods kainuoja kiek gaugiau nei 2 Lt...

Tuo pačiu noriu padėkoti prie idėjos prisijungusiai Julijanai su perlinių kruopų risotto su pievagrybiais. Kitas receptas Linguine su grietinėlės ir brokolių padažu taip pat visai priskirtinas prie pigių ir gardžių idėjų varguoliams, kurie dienos maistui tegali skirti vos 4 lt.

Ačiū už palaikymą Jurgitai, rašančiai blog'ą "Duonos ir žaidimų"!

Kviečiu visus ir visas prisijungti prie manęs ir savo bloge sukurti skyrelį su patiekalais, kurie skanūs, tačiau kainuoja visiškai nedaug. O jei nerašote blog'o, receptą atsiųskite man su nuotraukomis ir aprašymais, aš jį jūsų vardu įdėsiu pas save. Arba galite tiesiog atsiųsti receptą, aš jį išmėginsiu, aprašysiu ir, jūsų vardu, jį paskelbsiu :) O receptus siųsti reikia adresu asta.ivaskeviciute@gmail.com

Gal jau grįžkime prie makaronų su tofu? :)

Kaip pagaminti tofu, rašiau čia. Šį kartą naudojau pusę pakelio ir vietoj citrinos sulčių - actą. Išmirkytas pupeles maliau ne su mėsmale o su blenderiu.

Tofu reikia gerai paslėgti, kad išvarvėtų kuo daugiau skysčio, tad galėtų sugerti kuo daugiau prieskonių, marinato.

Aš įpilu šiek tiek aliejaus ir tada beriu prieksonių pagal nuotaiką - gartyčių grūdelių, muskato, pipirų, baziliko, druskos, sojoss padažo. Reiktų palikti pasimarinuoti kelias valandas, galima palikti per naktį/dieną.

Tada apkepu svieste arba aliejuje, įdedu virtų makaronų ir dar pakepinu viską gerai permaišydama.

Skanaus!

Pupelių troškinys su cinamonu ir idėja

Žinot, jau kurį laiką man neina iš gavos mintis, kad "Lietuvoje kas penktas žmogus skursta, tūkstančiai užmiega alkani...". Šie žodžiai įrašyti Maisto banko tituliniame puslapyje.

Nesu skurstanti, tačiau tikrai tekę "susiveržt diržus". Galima tai vertinti kaip iššūkį - už 7 litus nupirkti maisto ir sau (2 suaugę), ir gyvuliams (4 katėms, šuniui, 2 žiurkėms). O daugybė žmonių Lietuvoje visos dienos maistui gali skirti vos 4 lt!

Tokie "padidinto taupumo" laikotarpiai pas mane yra epizodiniai (prieš gaunant algą, kaip taisyklė :D), bet kiek žmonių taip gyvena nuolat?! Pažiūrėkit Socialinės apsaugos ministerijos pateikiamus duomenis.

Minimali nedarbo socialinio draudimo išmoka - 350 Lt

Maksimali nedarbo socialinio draudimo išmoka - 650 Lt

Vidutinė nedarbo socialinio draudimo išmoka per mėnesį 2010 m. IV ketvirtis - 538,73 Lt

Vidutinė senatvės pensija per mėnesį 2011 m. 03 - 749,92 Lt

Vidutinė senatvės pensija per mėnesį, turint būtinąjį stažą 2011 m. 03 - 769,49 Lt


Kaip su tokiais pinigais susimokėti už butą ir dar išgalėti nusipirkti pavalgyti? Vaidotas Ilgius darė socialinį eksperimentą - 3 savaites bandė maitintis tik už 4 Lt per dieną. Galit pasiskaityti, kaip jam sekėsi. Taip gyvenant tikrai lengva nusispjaut į viską ir nusipirkti pigaus alkoholio, o ne brangaus maisto...

Žodžiu, tokių minčių vedama...

Kviečiu visus ir visas prisijungti prie manęs ir savo bloge sukurti skyrelį su patiekalais, kurie skanūs, tačiau kainuoja visiškai nedaug. O jei nerašote blog'o, receptą atsiųskite man su nuotraukomis ir aprašymais, aš jį jūsų vardu įdėsiu pas save. Arba galite tiesiog atsiųsti receptą, aš jį išmėginsiu, aprašysiu ir, jūsų vardu, jį paskelbsiu :) O receptus siųsti reikia adresu asta.ivaskeviciute@gmail.com

Šią idėją siunčiau ir Deimantei iš Maisto bankuo, bet jiems trūksta žmonių, užtat netrūksta darbų. Bet idėją, kaip suprantu, palaiko. Žodžiu manau, jog surinkti receptai nedings interneto platybėse...

Taigi, grįžtam prie troškinio su cinamonu... :)

Na, tiesą sakant, ne tik su cinamonu, bet taip pavadinimas skamba gražiau :) Ir to cinamono tik dėl kvapo - čiut čiut...

Jums reikės:
Nedidelės skardinės koncervuotų pomidorų be odelės (kainuoja vos daugiau nei 1 lt)
Nedidelės skardinės koncervuotų keptų pupelių (kainuoja vos daugiau nei 1 lt)
Nedidelės skardinės koncervuotų kukurūzų (kainuoja vos daugiau nei 1 lt)
2 svogūnų galvos
2 riekutės saldaus pieno sūrio (galima naudoti ir šiek tiek daugiau, aš tik tiek turėjau :) )
Aliejaus kepimui
Šiek tiek miltų padažui sutirštinti
Prieskonių: druskos, pipirų, aitriosios uoginės paprikos, cibaržolė, dosniai muskato ir ant šaukštelio galo cinamono. Čia dar ir kmynai manau visai tiktų.
Sezamo sėklų pabarstyti ant troškinio

Išeina 3 porcijos.

* Svogūnus sukapoju ir suberiu į keptuvę su aliejum pasičirškinti. Suberiu prieskonius, nes man be prieskonių kepti svogūnai paskui taip ir lieka beskoniai...

* Sūrį supjaustau smulkesniais gabaliukais - kūbeliais, ir suberiu į kepimanus svogūnus. (Aišku, saldaus pieno sūrį galima pavadinti indiškuoju panyru, ir ruošiamas jis kiek kitaip, bet man tiko ir taip, kaip aš padariau)

* Kai svogūnai suminkštėja, supilu visų skardinių turinį į keptuvę, gerai išmaišau ir dar pakepinu. Nors gal tiksliau būtų sakyti - pašildau :) Tada paragauju, jei reikia, įberiu dar druskos ar prieskonių.

* Jei jau skanu, pilu po šaukštą miltų ir vis išmaišau, žiūriu ar jau pakankamas padažo tirštumas. Vietoj miltų galima pilti namie gamintą lydytą sūrelį arba įtarkuoti fermentinio sūrio.

* Tada pilu į lėkštes, o ant viršaus užbarstau sezamo sėklų :)

Skanu užsikąsti sausoje keptuvėje paskrudinta naminės bulkos rieke :)

Tą riekę paskrudinus dar galima užtepti lydytu sūreliu... :) Rašau, o man jau seilė tįsta....

Vienu žodžiu, skanu ir sotu :)