2011 m. kovo 27 d., sekmadienis

"Trijų šaukštų" duona




"Kas per keistas pavadinimas?!", tikriausiai pagalvojote Jūs. Cha! Taip lengvai visko neišduosiu, turėsit perskaityti bent iki sudedamųjų dalių sąrašo.

Esu dėkinga Duonai (ir savo taupumui, kuris neleido įsigyti duonkepės). Šiais įtempto, paniško, kartais net isteriško skubėjimo laikais, Duona man priminė, jog viskam yra savas laikas, o procesai vyksta jiems būdingu greičiu. Pavyzdžiui, raugas rūgsta būtent tiek dienų, kiek reikia. Tešla kyla tiek valandų, kiek reikia. Bandant primesti savo pašėlusį gyvenimo ritmą duonos kepimui, galima tiesiog viską imti ir sugadinti.

Šiai duonai naudojau jogurte raugintus ruginius miltus. Man užtruko maždaug 4 dienas, kol vieną rytą, pažiūrėjusi į kibiriuką su raugu supratau, jog JAU. Čia apie tokį raugą parašiau daugiau.

Na, o dabar suprastite, kodėl duona vadinasi "Trijų šaukštų" :)
Jums reikės:
3 šaukštų ruginių miltų
3 šaukštų kvietinių miltų
3 šaukštų avižinių miltų
3 šaukštų cukraus
3 šaukštų raugo
0,5 šauškštelio druskos
po žiupsnį nemaltų kmynų ir indiškų kumynų
šaukštelio ciberžolės miltelių
~1 puodelio vandens

Kaip matote, kilograminio kepalo nesigaus. Čia sprendimas valgantiems mažai duonos arba mėgstantiems ją dažnai kepti :) Arba galite tiesiog pasididinti kiekius :)

* Viską užmaišote į tirštą košę ir paliekate pakilti uždengtą drėgnu rankšluoščiu. Tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki pusdienio.

* Kepimo formą sutepate sviestu ir į ją supilate tešlą. Prieš tai atidėkite 3 šaukštus raugo kitam kepimui :)

* Vėl uždenkite drėgnu rankšluoščiu ir leiskite pakilti. Neskubėkite.


* Aš kepu 150 C orkaitėje. Laiko neskaičiuoju, tikrinu mediniu iešmeliu - iškepė ar ne.
Netrukus visa virtuvė prisipildo gardaus aromato, o ilgainiui ir butas. Ypač, jei jis toks pats mažas, kaip ir mano :)


Iškeptą duonelę galite palikti atvėsti orkaitėje, o galite išimti ir uždengti drėgnu rankšluoščiu. Drėgnas rankšluostis ypač gerai tinka, jei kepu per didelėje temperatūroje ir gaunasi kieta pluta. :)



Duonelė nuo prieskonių labai sodaraus, intensyvaus skonio. Man prie jos užtenka tik sviesto ir airano :)


Skanaus!

P.S. ši duona, kaip ir visi kiti receptai, kuriuose nenurodytas šaltinis, yra mano kūrybos. :)

Duonos raugas su jogurtu

Iš tiesų šiai minčiai esu dėkinga Aušrai ir jos blynams su ruginiu raugu. Blynų taip ir neišsikepiau, užtat raugą užsiraugiau.

Gramatūrų nerašysiu. Aš ėmiau nedidelį indelį ekologiško be priedų jogurto ir šiek tiek ruginių miltų. "Šiek tiek" yra tiek, kad gautųsi standi košė.

Rauginau plastmasiniame skaidriame kibirėlyje, kurį įdėjau į maišelį, o maišelio viršų tiesiog šiek tiek suėmiau, kad ir oro patektų, ir raugas neapdžiūtų.

Raugą laikiau šiltai, ant lentynos virš vyryklės. Ir vis kasdien vėdinau ir tikrinau. Man užtruko 4 dienas, kol pamačiau, jog JAU.

O tas "JAU" atrodo taip:


Raugas pakilęs maždaug dvigubai, gal net daugiau, masėje matosi oro burbuliukai.


O čia vaizdelis iš viršaus:


Jei numatytoje kepti duonoje yra vien ruginiai miltai, raugo reiktų dėti apie 30 proc., o jei yra ir kvietinių miltų - apie 40 proc.


Bet, jei atvirai, įdėjus per mažai raugo, reikia tiesiog ilgiau palaukti, kol pakils... :) O va į dėjus per daug raugo duona įgauna nelabai malonų rūgštų skonį.

Štai ir viskas.

2011 m. kovo 23 d., trečiadienis

tradicinis Azijos jogurto gėrimas Ayran

Neeee, nesu ten buvusi (nors visai norėčiau apsilankyti). Receptu pasidomėti mane paskatino parduotuvėje pamatyta naujovė, kuri buvo pristatoma kaip gazuotas pieno gėrimas Airanas. O labiausiai sakinys ant buteliuko - atsargiai, šis gėrimas, skirtingai nei kiti pieno gėrimai, yra gazuotas!

Grįžusi namo, be abejo, puoliau žiūrėti, kas tas airanas. Receptų - šimtai! Bet aš nepasidaviau ir vis ieškojau. Negalėjau patikėti, kad viskas taip paprasta....

1 puodelis jogurto (kaip pasigaminti jogurtą, rašiau čia)
1 puodelis vandens
žiupsnelis druskos.

Viską gerai išplakt ir štai, gaivinantis jogurto gėrimas!

Aišku, yra variacijų, pvz., skirtingos jogurto ir vandens proporcijos (bet vis tiek apytikriai pusė ant pusės). Taip pat vandenį kai kuriose šalyse keičia agurkų sultimis ar įdeda smulkintų česnakų. Arba smulkintų šviežių mėtų lapelių.

Bet faktas, kaip blynas. Tobulybė slypi paprastume. :)

Skanaus!

2011 m. kovo 22 d., antradienis

Mieliniai kamuoliukai

Šiuos mielinius kamuoliukus noriu išmeginti nuo pat pirmos dienos, kai Aušra juos ašprašė savo bloge. "Draugiškai sukibę", rašo ji, o man belieka tik pritarti.

Stengiausi laikytis Aušros duotų proporcijų:
250 g miltų;
125 ml pieno;
10 g šviežių mielių;
50 g cukraus;
50 g sviesto;
2 kiaušinių trynių;
žiupsnelio druskos;
šiek tiek sviesto kepimo indui ištepti ir bandelių paviršiui;
šiek tiek cukraus kepimo indui pabarstyti.

Uogienės įdarui


Bet... sekmadienis man buvo kažkokia nesėkminga diena.

* Tiksliai atseikėjau miltus.

* O va mielėms tirpinti šliūkštelėjau per daug pieno. Kai piene tirpintas mieles supyliau į miltus, tešla išėjo tinkama blynams, o ne pyragui. Teko gelbėt situaciją ir pridėti daugiau miltų.

* Dėjau pilnus 2 kiaušinius, t.y., ne tik trynius, kaip Aušros recepte.

* Supyliau lydytą sviestą, cukrų, druską ir viską gerai užminkiau. Palikau pakilti valandžiukei.

* Kai tešla pakilo, dar kartą perminkiau ir padariau 7 rutuliukus.

* Čia manęs laukė dar viena nesėkmė. Atrodė taip paprasta aprašyme:
Suplojus įdėti po šaukštelį džemo. Gerai užspaudyti kraštus, suformuoti kamuoliukus ir vieną prie kito patalpinti į sviestu pateptą ir cukrumi pabarstytą kepimo indą.

Mano rutuliukai tik ir taikėsi pavirsti į Uogienės ir Tešlos Katastrofą (UTK)...


Tad iš 7 rutuliukų liko 6 ir tai kelis vos ne vos išgelbėjau nuo tos UTK.


Kamuoliukus palikau pakilti, o paskui iškepiau.


Ir dar šiltą nusivežėm pas mamą :)

Kad jūs žinotumėt, kaip jis gardžiai kvepėjo visą kelią!!!

2011 m. kovo 20 d., sekmadienis

Naminiai makaronai su bazilikais "Sraigės"


Jei jau aš kuo nors susižaviu, tai - ilgam. Šiuo metu jaučiu pakilų susižavėjimą makaronams. Galvoje sukasi kelios dešimtys įvairių variacijų, bet kol kas pristatau jums pačią papraščiausią - makaronus su bazilikais. O kodėl sraigės? Nes susukti ir panašūs į sraigės namuką. Na... bent jau man. Jūs galite vadinti šiuos makaronus kaip tik norite :)

Tešlai reikės įprastų
10 š. miltų,
1 kiaušinio,
trupučio druskos,
bazilikų
ir vandens.

* Maišom maišom, minkom minkom, kočiojam kočiojam štai į tokį blyną.



* O dabar pradėsim daryti sraiges :) blyno viršų tolygiai nubarstykite miltais ir leiskite padžiūti 5-10 min.

* Susukite į vyniotinį, bet nespauskite, kad nesuliptų. O tada supjaustykite 0,5-1 cm storio riekutėmis.


* Makaronus sudėkite į skardą ir džiovinkite orkaitėję įjungę mažiausią temperatūrą.

Štai ir viskas :) Skanaus!

2011 m. kovo 18 d., penktadienis

Ežiukai



Oi, šis patiekalas man sužadina pačius šilčiausius jausmus. Prisimenu, kai buvau maža, mes su mama dažnai juos darydavome. Mama sako, jog šis patiekalas atėjęs iš bobučių probobučių ir proprobobučių.

Dariau tik sau vienai, tad surašysiu, kiek visko dėjau 1 porcijai:
5 šaukštai miltų
1 kiaušinis
truputį pieno
truputį druskos

* Vietoj pieno galima naudoti vandenį, o galima naudoti kefyrą. Jei naudosite vandenį, ežiukai išeis kietesni, tad geriau laikys savo formą, o jei darysit su pienu ar kefyru, jie išeis minkštesni ir išvirę nebus labai panašūs į ežiukus :)

* Tešlą reikia užminkyti kietoką, kad neliptų prie rankų.

* Kai gerai išminkysite tešlą, palikite ją 5-30 minučių puode, uždengtą šlapiu rankšluosčiu. Pastebėjau, kad taip pastovėjusi tešla išsilygina, tampa švelni, lengviau minkosi.

* Ant stalo paberkite miltų ir iš tešlos padarykite ilgą dešrelę.

* Dešrelę supjaustykite nedideliais gabaliukais.

* O dabar - pats įdomumas :) Reikia paimti bulvių tarką ir per jos nugarą (blogąją pusę) stipriai pirštais perbraukti tešlos gabaliuką taip, kad vienas tešlos šonas taptų "spygliuotas".






Gerai, kai yra fotoaparatas, nes vien žodžiais būtų sunku paaiškinti, kaip gimsta ežiukai :)

* Kai ežiukų bus pilna lėkštė, sumeskite juos į verdantį pasūdytą vandenį ir virkite, kol iškils į paviršių. Tada paragaukite vieną. Jei išviręs, nukoškite ir dėkite į lėkštę, o jei ne, dar pavirkite :)

* Aš valgiau su sviestu ir man labai patiko :) Galima daryti sviesto ir grietinės padžą. Galima su spirgučiais.



Skanaus :)

2011 m. kovo 17 d., ketvirtadienis

Šilkinė žirnių ir bulvių sriubytė

Ogi dabar imsiu ir ant visos Lietuvos (bent tos dalies, kuri skaito mano rašinius :) ) pasiguosiu, kad daugiau nei savaitę privalėjau maitintis tik labai skystomis košytėmis ir sriubytėmis. Ir dar žiūrėti, kad nebūtų rūgštu, aštru ir karšta. Feee..... Megstu viską, kas skrudinta, buvo tikra kančia ši sriubyčių dieta.

Užtat sugalvojau visai neprastą sriubą.

Sriubytei reikės:
skaldytų žirnių;
bulvių;
šiek tiek pieno;
Šiek tiek sviesto ar aliejaus
druskos, sausoje keptuvėje paskrudintų kmynų;
tarkuoto fermentinio sūrio.

Nerašau proporcijų, nes visko dėkit savo nuožiūra pagal skonį ir pagal valgytojų kiekį.

Taigi,

* Labai gerai išverdate žirnius su bulvėmis. Bulves supjausčiau į plonokas dalis, kad išvirtų daugmaž vienu metu kartu su žirniais. Ir viską viriau viename puode. Bėriau druskos ir sausoje keptuvėje paskrudintų kmynų.

* Virdama įdėjau gabaliuką sviesto - kad greičiau išvirtų ir kad būtų skaniau :)

* Kai tikrai gerai išvirė (tapo pusiau skysta košytė), atvėsinau puodą ir supyliau į smulkintuvą. Viską sutryniau, įpyliau šiek tiek pieno ir dar kartą gerai viską permaišiau.

Valgiau su patarkuotu fermentiniu sūriu. Būtų visai skanu, jei prieš tai visą savaitę nebūčiau maitinusis išskirtinai skystais patiekalais :)

Visiškai naminė ir vegetariška lazanija

Oi, koks ilgas išėjo pavadinimas... Na, bet norėjau, kad iškart žinotumėt, su kuo turėsite reikalų šį kartą.

Naminių makaronų gamybos įkvėpta ir sužavėta, tučtuojau norėjau dar ir dar ką nors makaroniško padaryti :) Vaizduotėje regėjau neaprėpiamas įsivaizduojamo podėlio lentynas, apkrautas stiklainiukais su pačiais įvairiausiais makaroniukais - su baziliku, be baziliko, su kiaušiniu, be kiaušinio, viso grūdo, grikių miltų, su špinatais, su jūros dumbliais, ekologiškus ir t.t.t.t.t.

Tokioje pakylėtoje dvasinėje būsenoje sugalvojau pietums lazaniją. Kaip makaronus gaminti jūs juk žinote, nes, turbūt, perskaitėte Naminių makaronų temą? Tad nesikartosiu.

O lazanijos įdarui reikėjo:
400 ml indelio koncervuotų pomidorų
0,5 pakelio sojos faršo
2 didelių galvų svogūnų
druskos, pipirų, baziliko, kmynų
majonezo
tarkuoto fermentinio sūrio


* Svogūnus papjausčiau ir pakepinau keptuvėje kartu su kmynais.

* Kol svogūnai kepė, sojos faršą užpyliau verdančiu vandeniu ir įbėriau šiek tiek druskos.

* Kai svogūnai sumikštėjo, supyliau koncervuotus pomidorus, subėriau prieskonius. O dar kiek vėliau supyliau vandenyje išbrinkusį sojos faršą.

* O tuo tarpu, dariau tešlą lazanijai iš miltų, kiaušinio, vandens ir trupučio druskos bei cukraus. Kai viską suminkiau ir iškočiojau, pjausčiau stačiakampius, kurie tiktų mano kepimo indui :)

* Tada dėjau lakštą... lazanijos? makarono? tešlos? kaip pavadinti? , krėčiau įdarą, ant viršaus barsčiau tarkuotą fermentinį sūrį, o ant jo viršaus spaudžiau majonezą. Ir jau ant jo viršaus dėjau naują lakštą ir taip iki viršaus.

Kepiau vidutinio karštumo orkaitėje ir neilgai, gal 15-20 min.

Štai kaip man išėjo :)



Naminiai makaronai



Šiandien ryte mirtinai užsimaniau makaronų. Mir-ti-nai. Kyšt savo ilgą nosį į spintelę, o ten tik smulkūs makaroniukai, kurie tinka tik sriubai :( Ką daryt?

O tada pagalvojau, kad gi makaronų tešla neturėtų būti labai ypatingai sudėtinga. Ko gi jiems reikia? Tik:

10 šaukštų miltų,
1 kiaušinio.
0,5 šaukštelio druskos
1 šaukštelio cukraus
šiek tiek vandens


Minkiau minkiau, ir išminkiau, o tada tekšt ant stalo ir su kočėlu iškočiojau. Tiesa, man buvo patogiau visą tešlą padalinti į 2 dalis ir tik tada kočioti.

O kai gavau pakankamai ploną blyną, išsitraukiau tokį specialų peiliuką ir supjausčiau :) bet galima, žinoma, ir su peiliu, nuo to nei kiek ne mažiau skanu :)




Tuo tarpu kaip tik užkunkuliavo vanduo ir aš šviežutėlius makaroniukus ėmiau mėtyti į puodą. Tada kai ką supratau. Makaronai, prilimpa prie stalo ir kai juos bandai atklijuoti, tempias ir deformuojasi. Vel gi - skoniui nekenkia, tik išvaizdai. Į puodą juos dėti geriau po vieną, kad nesuliptų.

Tešlos man liko, tad antrą partiją, kuri buvo skirta džiovinimui, iškočiojusi iškart uždėjau ant kepimo popieriaus ir supjausčiau ant jo.


Tada viską ant skardos, o skardą - į orkaitę. Orkaitę stengiausi stipriai neprikaitinti, kad džiūtų, o ne skrustų. Džiovinau ant mažiausios ugnies kokių 15-20 min. Džiovinimo laikas priklauso nuo makaronų storumo ir pačios orkaitės. Jos gi individualybės :) Žodžiu, reikia vis syks nuo sykio patikrinti makaronų būvį.

O tada, kai atvės, galima nulukštenti nuo kepimo popieriaus ir sudėti į stiklainiuką :)

2011 m. kovo 7 d., pirmadienis

Mamos lietiniai




Na ką gi, manau reikia atiduoti duoklę visuotinei blynų psichozei.... Tačiau aprašysiu ne kokius rojaus paukščių kiaušiniais įdarytus, nuo skraiduolės žuvies žvyno jūros puta apšlakstytus ir aukštyn kojomis stovint kepamus blynus, o paprastučius lietinius, kuriuos man mama kepė nuo pat vaikystės.

Tačiau neskubėkit išjungt mano puslapio! Tai, kad lietiniai paprasti, juk nereiškia, jog jie prasti :)

Štai ko jiems pagaminti reikės:
* 2 šaukštelių cukraus
* 1 šaukštelio vanilinio cukraus
* 0,5 šaukštelio druskos
* ~stiklinės vandens, o dar geriau - pieno
* 1-2 šaukšto aliejaus
* 1 kiaušinio
* 8 šaukštų miltų.

Jūs man pasakykit, ar turit savo ritualinius magiškus virtuvės skaičius? Aš - turiu. Kažkodėl visada blynų tešlai dedu būtent 8 šaukštus. Net žinodama, jog lietinių tikrai liks nesuvalgytų, vis tiek toliau atkakliai dedu 8, o ne pvz. 6 šaukštus miltų. Arba tešlą minkau būtent 200 kartų. Kodėl? Iš kur tie skaičiai atsirado? Tikrai nežinau. Bet kiekvieną kartą darau lygiai tą patį :D

Kaip kepti lietinius nepasakosiu, juk tikrai mokate :) Tik kai iškepsite lietinį, patepkite jo vieną pusę sviestu, užbarstykite cukrumi ir susukite į ritinėlį :)



Skanaus, mielieji ir mielosios :) Sveikinu su žiemos pabaiga! :)

Sviestiniai paplotėliai



Blynai, blyneliai, blynukai! Kur ne pasisuksi - visur jie! Ir mano galva pilna prikimšta Užgavėnių blynų, lietinių! Kai kurie pavyksta, kai kurie ne, bet aš jau gudri, nebededu ir nebe aprašau nepavykusių eksperimentų :D

Užtat šie paplotėliai tokia savotiška išlyga tarp blynų ir ne blynų (jei kam nors, kaip ir man, jau atsibodo blynai, esantys ant stalo, kalbose ir mintyse).

Nerašau iš kur ėmiau receptą, nes vakar pusę dienos skaitinėjau Hare Krišna vegetariškų valgių knygą (nes vakar buvau Kaziuke ir praėjau po skaniai kvepiantį krišnaitų maisto kioskelį taip nieko ir nenusipirkusi paragaut... :( ), o paskui tą knygą užverčiau ir iš kažkokių pasąmonės gludumų išplaukė šis sumanymas. Gali būti, jog čia dar prisidėjo ir perskaityti receptai iš Jogos mitybos...


Kad ir kaip be būtų, tikrai iš visos širdies rekomenduoju pabandyti. Juo labiau, kad reikės visiškai nedaug:
* poros šaukštų lydyto sviesto
* 8 šaukštų kvietinių miltų
* 0,5 šaukštelio druskos
* 1,5 šaukštelio cukraus.
* ~ stiklinės vandens (bet žiūrėti pagal situaciją. )

Miltus sumaišiau su druska, cukrumi ir supyliau lydytą sviestą.

Pirštais gerai viską sumaišiau.

Pripyliau šalto vandens ir pasiutusiu greičiu minkiau tešlą - jau kaito keptuvė, tad skubėjau :) Jogos mityba rašo, kad reikia minkyti tol, kol tešla taps šilkinė. O Krišnos vegetariškų valgių knyga pataria užminkius palaikyti 2 valandas. O aš tiesiog skaičiavau 200 "minkių" (ar yra lietuviškas žodis, apibudinantis vieną tešlos paspaudimą? :D)

O tada iš tešlos padariau daug diiiidelio graikiško riešuto dydžio kamuoliukų.

Bėriau šiek tiek miltų ant stalo ir su kočėlu kočiojau kuo plonesnius paplotėlius.

Dėjau į įkaitintą keptuvę ir kepiau iš kiekvienos pusės. Kepiau tol, kol iškepiau visus.

Tada kiekvieno paplotėlio viršų patepiau lydytu sviestu.

Ir VALGIAU :) Ir Mielasis VALGĖ (bet ne taip entuziastingai kaip aš). Ir Guzikas ĖDĖ (lygiai taip pat entuziastingai kaip aš).



Turiu jausmą, kad ir šiandien juos kepsiu :) Na tikrai skanu :)