Kepti burokai

Nekalbėsiu apie burokų naudą žmogaus organizmui, nes net neabejoju, jog ir patys/pačios kuo puikiausiai žinot :) Užtat paklausiu - kas pirmiausia ateina į galvą, išgirdus žodį "burokėlis"? Man asmeniškai - šaltibarščiai, barščiai, burokėlių salotos, silkė marškinėliuose.

Burokėlių proga primenu jums gan vykusius burokėlių traškučius :) Ir dar esu kepusi burokėlių pyragą iš Impossible is nothing blog'o, nes suviliojo ryškiai raudona pyrago spalva. Bet man gavosi taip neskanu, kad net neaprašiau rezultato :D Teisybės dėlei turiu pridurti, kad ir receptūros nesilaikiau "paraidžiui".... :) gal todėl man ir nepavyko...

Žinote, kodėl taip ilgai rašau įžangą ir neprieinu prie recepto? Todėl, kad man norisi paplepėti su jumis, o receptas toks trumpas ir paprastas, kad užtektų įrašyti vos kelis sakinius ir būtų baigta.

Ech, bet tiek to.

Jums reikės:
Virtų ir nuluptų burokų
Sviesto kepimui
Kiaušinio plakinio
Džiūvesėlių trupinių arba manų kruopų, kurias labai dažnai naudoju vietoj trupinių

* Burokus išvirkite, atvėsinkite ir nulupkite. Aš viriau su druska, trupučiu acto ir keliais gvazdikėliais.
* Tada juos supjaustykite plonais griežinėliais.
* Pamirkykite kiaušinio plakinyje.
* Tada apvoliokite trupiniuose arba manų kruopose.
* O tada apkepkite iš abiejų pusių sviete.

Tinka kaip garnyras arba galima valgyti vieną. Visai skanu :) Taip pat tinka ir varguoliams, jei prisimenate mano sumanymą ieškoti, kurti ir aprašyti receptus, kuriuos galėtų sau leisti pasigaminti ir tie, kurių išlaidos dienos maistui neviršija 4 lt. Idėją aprašiau čia (paspauskite ant šio sakinio)

Beje, ieškodama burokėlių nuotraukų, radau, kad Lenkijoje yra Burokų miestas :)

Nuotraukos šaltinis: http://kolumber.pl/

Ant žarijų skrudintas batonas su prieskoniniu sviestu arba "Žiedo Ieškotojo užkanda" :)

Dabar jaučiuosi kaip tikra blogerė, beveik kaip mano guru - Duonos ir žaidimų, Impossible is nothing, Tarp vėjo gūsių, Saulėta virtuvė, Žaidimų aikštelė ar bet kuris kitas blogas iš mano sąrašo...

Nes aš gavau kvietimą į blogerių vakarėlį, kurį organizuoja žurnalas Virtuvė Nuo... Iki...!!! JĖĖĖĖĖ!!!!
Nu kaip "gavau"... pati pasiprašiau priimama. Bet juk mane priėmė!!! :)

Užtat reikėjo pateikti receptą, kuri bus gaminamas vakarėlio metu. Pateikti reikėjo iki birželio 7 d., o aš pasiprašiau pakviečiama tik vakar, birželio 10 d. O dar kaip tyčia su vasaros karščiais atėjo ir tingulys gaminti, taigi neturiu nei vieno "krūto" patiekalo. Ir dar receptas turi būti ne bet koks, o tinkamas iškyloms ir derantis prie Joninių.

Žinau vieną receptą su keptais paparčių pumpurais. Tačiau jo nesu bandžiusi. Greitosiomis po darbo nulėkiau į sodą ieškoti paparčių. Ir patyriau nusivylimą - paparčių pumpurų nėra, vieni lapai. Turbūt tas patiekalas yra ankstyvo pavasario... :(

Nuotraukos šaltinis: Gamtos produktai


Tad nebeturėjau iš ko rinktis, teko pasiūlyti ne kartą išmėgintą, visiškai neįmantrų, paprastą, bet gardų receptą ant žarijų skrudinto batono su prieskoniniu sviestu.

Reikės:
* Neraikyto batono (arba kelių, jei didelė kompanija)
* Suminkštėjusio sviesto pusės pakelio arba viso pakelio, jei 2 batonai. Galima sviestą keisti alyvuogių (arba, jei ir jo nėra - paprastu) aliejum.
* Prieskonių: pipirų, paprikų miltelių, ožragės miltelių, ciberžolės, maltų kmynų.
* Drukos
* Baziliko, česnako, svogūnų laiškų, krapų.
Taip pat reikės folgos ir karštų žarijų. Esu bandžiusi kepti orkaitėje, bet ant žarijų žymiai skaniau išeina :)

O jei reikia pavadinimo, susijusio su Joninėmis, tegul būna "Žiedo Ieškotojo užkanda" :)

* Batoną reikia supjaustyti ne iki galo, neperpjauti "dugno".

* Sviestą arba aliejų sumaišyti su prieskoniais, druska, smulkintais česnakais, krapais, bazilikais, svogūnų laiškais. Kai pirmą kartą pernai kepiau, turėjau mažai sviesto, tai maišiau jį su paprasčiausiu aliejumi. Gavosi puikiai! kai kada skanūs dalykai išeina nenaudojant stebuklingų arba labai brangių produktų :)

* Mišiniu pertepti įpjovas.

* Batoną gerai susukti į folgą.

* Kepti ant žarijų pavartant :) Aš, asmeniškai, nesijaučiu puikiai įvaldžiusi kepimo ant žarijų meną. Todėl kiekvieną kartą labai jaudinuos, kad nesudeginčiau, bet iškepčiau. Su batonu paprasčiau. Čia užtenka jaudintis, kad nesudegtų, nes neiškepus irgi galima valgyti :)

Skanaus ir palinkėkite man sėkmės tame vakarėlyje. Klaikiai bijau, kad tik neapsijuokčiau. Juk aš jokia kepėja ar virėja! Man tiesiog patinka gaminti maistą ir tiek. Heh...

Naminis lydytas sūrelis

Kartais negaliu atsistebėti - kaip paprasta namie padaryti tai, kas atrodė įmanoma pagaminti tik fabrike! Eilinis to pavyzdys - lydytas sūrelis.

Vakar turėjau Tingiadienį, tad dalį denos maloniai sau leidau šmirinėdama po įvairiausias interneto svetaines. Ir taip be klajodama radau labai įdomų straipsnį "Pokštai su pieno produktais". Apskritai rekomenduoju radus laisvą akimirką pasiskaitinėti Giedriaus "live journal" :)

Šitaip suintriguota panaršiau dar ir radau su tikslesnėmis proporcijomis surašytą lydyto sūrelio receptą Impossible is nothing.

O pati dariau iš:
~250 g varškės
1 nubraukto šaukštelio sodos
trupučio jogurto
Reikia ir prieskonių, naudojau druską ir bazilikus.

Taip atrodė sodos nepaveikta varškė.


* Varškę sudėjau į puodą iš užbarsčiau sodos. Svarbu gerai permaišyti, ištrinti varškę, kad neliktų jokių gumulėlių. Jei liks gumulėliai - nieko baisaus, tiesiog jie gali neištirpti ir valgysite lydytą sūrelį su varškės gabaliukais :) Na ir šiaip su soda reiktų atsargiai ir geriau jau kiek mažiau, nei per daug.

O taip varškė atrodė po kokių 20 min. Vis ateidavau ir pertindavau ją šakute.

* Tada įpyliau šiek tiek jogurto. Jogurtą naudojau, nes neturėjau grietinės :) Viską gerai išmaišiau ir pakaitinau, kol viskas galutinai pavirto į tikrą lydytą sūrelį. Sudėjau prieskonius ir ragavau :)

Sviestiniai paplotėliai

Blynai, blyneliai, blynukai! Kur ne pasisuksi - visur jie! Ir mano galva pilna prikimšta Užgavėnių blynų, lietinių! Kai kurie pavyksta, kai kurie ne, bet aš jau gudri, nebededu ir nebe aprašau nepavykusių eksperimentų :D

Užtat šie paplotėliai tokia savotiška išlyga tarp blynų ir ne blynų (jei kam nors, kaip ir man, jau atsibodo blynai, esantys ant stalo, kalbose ir mintyse).

Nerašau iš kur ėmiau receptą, nes vakar pusę dienos skaitinėjau Hare Krišna vegetariškų valgių knygą (nes vakar buvau Kaziuke ir praėjau po skaniai kvepiantį krišnaitų maisto kioskelį taip nieko ir nenusipirkusi paragaut... :( ), o paskui tą knygą užverčiau ir iš kažkokių pasąmonės gludumų išplaukė šis sumanymas. Gali būti, jog čia dar prisidėjo ir perskaityti receptai iš Jogos mitybos...


Kad ir kaip be būtų, tikrai iš visos širdies rekomenduoju pabandyti. Juo labiau, kad reikės visiškai nedaug:
* poros šaukštų lydyto sviesto
* 8 šaukštų kvietinių miltų
* 0,5 šaukštelio druskos
* 1,5 šaukštelio cukraus.
* ~ stiklinės vandens (bet žiūrėti pagal situaciją. )

Miltus sumaišiau su druska, cukrumi ir supyliau lydytą sviestą.

Pirštais gerai viską sumaišiau.

Pripyliau šalto vandens ir pasiutusiu greičiu minkiau tešlą - jau kaito keptuvė, tad skubėjau :) Jogos mityba rašo, kad reikia minkyti tol, kol tešla taps šilkinė. O Krišnos vegetariškų valgių knyga pataria užminkius palaikyti 2 valandas. O aš tiesiog skaičiavau 200 "minkių" (ar yra lietuviškas žodis, apibudinantis vieną tešlos paspaudimą? :D)

O tada iš tešlos padariau daug diiiidelio graikiško riešuto dydžio kamuoliukų.

Bėriau šiek tiek miltų ant stalo ir su kočėlu kočiojau kuo plonesnius paplotėlius.

Dėjau į įkaitintą keptuvę ir kepiau iš kiekvienos pusės. Kepiau tol, kol iškepiau visus.

Tada kiekvieno paplotėlio viršų patepiau lydytu sviestu.

Ir VALGIAU :) Ir Mielasis VALGĖ (bet ne taip entuziastingai kaip aš). Ir Guzikas ĖDĖ (lygiai taip pat entuziastingai kaip aš).

Turiu jausmą, kad ir šiandien juos kepsiu :) Na tikrai skanu :)

Rožių žiedlapėliai

Po visiško fiasko, kurį patyriau darydama bulvinius traškučius, turbūt jau galvojote, kad daugiau šia linkme neeksperimentuosiu? :) Cha! Neeee..... aš - ne tokia :) Juo labiau, kad radau nerealų dalyką - burokėlių traškučius ;)

Šiaip burokų aš nemėgstu. Ne tai, kad jie man neskanūs, tiesiog aš jų kažkodėl vengiu. Neverdu ir nevalgau burokėlių sriubos ir tik vienintelė išimtis šioje burokėlių nevalgymo taisyklėje yra šaltibarščiai.

Tad ėmiau ir pabandžiau traškučius. Ir man TAIP patiko, kad net pirštai linksta, kai patiekalo pavadinime reikia užrašyti banaliai "Burokėlių traškučiai". Nes jie ne tik skanūs, bet ir labai gražūs, tarsi rožių žiedlapiai :)

Prireikė tik:
Burokėlių
Druskos :)

Viskas!!!! ar galit patikėti? Nei prieskonių, nei marinatų, nei nieko daugiau! Fantastika :)

Viską dariau, kaip Egidija ir parašė ;)
* nuploviau ir nulupau burokėlius.

* plonai juos supjausčiau - turiu tokį universalų peilį, kuris leidžia ir plonai pjaustyti daržoves.

* tada suklojau juos į skardą, išklotą kepimo popierium, ir apibarsčiau druska. Pažiūrėkit, argi ne gražiai atrodo?

* kepiau. Pirmą skardą kepiau laikydamasi Egidijos nurodymų: ~180 C, 15-20 min. Bet gi žinote, jog mūsų orkaitės yra asmenybės, jos nepanašios viena į kitą :) Mano orkaitėje reikėjo kepti gal apie pusvalandį. Antrą partiją kepiau aukštesnėje temperatūroje ~200-250 C. Iškepė greičiau ir geriau :)

* o kai iškepė, susitraukė gal trigubai! Bet tapo panašūs į džiovintus rožių žiedlapius :)

Skonis aitrus, sodrus, ryškus, jų daug, bent jau aš, negaliu suvalgyti. Bet tikrai verta juos kepti, net Mielajam patiko, o jis gi labai atsargiai ragauja mano kulinarinius eksperimentus :)

Naminiai čipsai

Kol visi namiškiai miega, pagaliau prisėdau sudokumentuoti visus savo bandymus :)

O buvo taip - čipsų mes nevalgome, bet vieną kartą Mielasis nupirko Pringles. Valgėm tą indelį kokią savaitę, o kai iškrapščiau paskutinius trupinius, supratau, jog noriu dar :) tad pasigooglinau ir atradau 2 dalykus :) Pragaro virtuvę ir bulvinių traškučių receptą

Kaip ir viskas, ką mėgstu gaminti, jie nepaprastai paprastai gaminami. Aš naudojau:
4 bulves (gerai, kad tik tiek bulvių ir buvo namie :D)
druską
prieskonius

Kai mielasis nuskuto bulves, energingai ėmiausi veiklos. Kuo kruopščiausiai skutau į plonus grežinėlius universaliuoju, mamos padovanotu peiliu. Be jo tai nežinau ar būtų pavykę taip dailiai supjaustyti, nes pjaustyti reikia laaaabai plonais grežinėliais.

Norėjau bandyti su džiovintais maltais svogūnais, prisiminusi parduotuvinius čipsus, kuriuos mėgstu. Tačiau tokių neturėjau. Teko gamintis. Iš pradžių bandžiau džiovinti keptuvėje.

Bet greitai užsiknisau ir mečiau šį reikalą :D Svogūnai paleido savo sultis, ėmė lipti pie dugno. Nugrandžiau juos į indelį ir baigiau džiovinti mikrobangėle. Tada įpyliau druskos ir pipirų, sumaliau su kavamale.

Prieskonius užbarsčiau ant pjaustytų bulvių...

...ir išmaišiau.

Tada lėkštę išklojau sviestiniu kepimo popierium ir visą apdėliojau bulvėmis, kurioms lemta tapti čipsais.

Ir - į mikrobangę. Pragaro virtuvėje parašyta, kad kepti ant didžiausio galingumo. Pirma partija man sudegė :( Tada visus kitus kartus bandžiau nutaikyti, kokiame karštyje ir kiek laiko reikia kept. Atvirai jums pasakysiu... Mikrobangę turiu gal tik kokį mėnesį ir nesu įgudusi jos vartotoja. Tad didžioji dalis čipsų kiek per daug paskrudo... jei taip galima išsireikšti... :D
Ir dar, vėlgi perskaičius, kad recepto autorei pritrūko druskos, papildomai ją bėriau ant bulvių, išdėliotų jau lėkštėje. Na ką gi... Druskos man nepritrūko... :/ Net labai nepritrūko... Jei suprantat, ką noriu pasakyti.

Tad užsidėjau sau pliusą, kad dabar jau moku ir čipsus daryti, pavaišinau Mieląjį, kuris iš mandagumo kokį vieną čipsą suvalgė ir, po kelių dienų, viską išpyliau į šiukšlių dėžę... :D

Štai ir gyvename toliau ramiai, be jokių čipsų :D