Pusryčių idėjos

Kažkaip taip istoriškai susiklostė, kad kiekvieną kartą, kai šventykloje gaminu pusryčius, visada kepu ir blynukus. Juos bhaktai kažkodėl vadina "blynukais žudikais", su meile, tikiuosi... :) Aną kartą sugalvojau, kad gal blyneliai visiems jau atsibodo ir viriau saldžius ryžius su obuoliais, cinamonu ir razinomis. Ir ką. Buvo skanu. Bet tai nebuvo BLYNUKAI :)

Taigi, BLYNUKAI:

Blynukams reikės:

Miltų

Rūgpienio (tinka ir pasukos). Galima rūgpienį skiesti su vandeniu, jei gaminate didelį kiekį. Pvz., kai gaminu ~10 porcijų, dedu 2 kg. miltų ir 0,5 l rūgpienio, o kiek trūksta - vandens.

Kepimo miltelių

Cukraus (2 kg. miltų dedu 15 v.š. :) )

Obuolių

Aliejaus kepti. 

Dar kartais dedu į tešlą kokosų drožlių, razinų, kartais kvietinius miltus maišau su manų kruopomis, kartais vietoj obuolių dedu bananus, o kartais dedu ir obuolius, ir bananus :)

Obuolius galima sutarkuoti, smulkiai sukapoti, bet po visokių eksperimentų nusprendžiau, kad skaniausia, kai jie ganėtinai stambiai sukapoti :) Aišku, nulupti prieš tai.

Tešlą padarau riebios grietinės tirštumo, kepu dosniai pripylusi aliejaus ir gerai įkaitinusi keptuvę.

Dedu po šaukštą ir dar su šaukštu paskleidžiu plonu sluoksniu. Blyneliai bekepdami iškyla ir tampa panašūs į bandeles :)

Keli momentai yra svarbus:

1. Reikia negailėti aliejaus, nes kitaip jie išeis sausi. 

2. Reikia labai atitaikyti kepimo temperatūrą, nes jei bus per aukšta - svils, o viduriukas liks neiškepęs. O jei bus per žema temperatūra blyneliai sugers labai daug aliejaus ir bus bjauriai riebūs. 

KOŠĖ "KIČRIS"

Sakoma, kad šis patiekalas yra varguolių, bet vertas karalių stalo. Taip pat sakoma, kad ši paprasta košė turi savyje visas žmogui būtinas maistines medžiagas ir ją galima valgyti visus metus kasdien. Tradiciškai į ją dar įdedama atskirtai patroškintų daržovių, bet aš taip nedariau. Ji labai skani ir be jokių prieskonių, tik su druska. Bet, žinoma, jei prieskonių lentynoje yra prieskonių, kodėl gi jų nepanaudojus? 

Reikės tiek pat ryžių, kiek ir žirnių. Pvz., stiklinės tų ir stiklinės anų. Arba po pusę pakelio, jei verdate košę pulkui žmonių :)

Žinoma, vandens dvigubai daugiau, nei ryžių ir žirnių.

Druskos.

Prieskonių: ciberžolės, asafetidos, juodųjų pipirų. (Bet, kaip ir sakiau, ji labai skani tiesiog pati savaime :) )

Žirnius iškart pastačiau virti.

Sausus ryžius pakepinau svieste, o tada užpyliau vandeniu ir irgi pastačiau virti.

Kai ryžiai sugėrė vandenį, supyliau juos į žirnius. O žirniuose dar buvo likę šiek tiek vandens.

Supyliau druską, prieskonius, išmaišiau.

Pakaitinau dar kiek, kol visas vanduo susigėrė.

Šį kartą virtuvėje baiginėjosi dujos, tai perstatinėjau nuo rinkės ant rinkės, kad tik išvirtų. Ir perviriau... Tiek ryžiai, tiek žirniai sukrito, o šiaip jie gražiai matosi atskirai. Graži košė, tikrai :)

SALOTOS

Labai paprastos, tik pekino kopūstai ir pomidorai, ir grietinė. Bet dar dėjau juodos druskos, šaldytų krapų, sausoje keptuvėje pakepnintą juodgrūdę (kalindži), čiobrelių ir malto rozmarino.

Dar labai skanu, kai į šitas salotas su grietine įdedu aliejuje pakepintų rudųjų garstyčių. Jos duoda nenusakomą skonį :)

GĖRIMAS

Jis gal ir neatrodo labai išvaizdžiai ir dar be visa ko yra nepaprastai paprastas. Bet dar nebuvo nei karto, kad kas nors jo nepagirtų. Paprastai pusryčiams išverdu 6 litrus ir dažniausiai jo nelieka :)

Reikia tik citrinos, vandens, cukraus ir vanilinio cukraus. Dar, jei turite, labai tinka kardamonas :)

Vandenį užverdu, jei turiu kardamono, beriu jį ir paverdu. 

Užvirus vandeniui išjungiu ugnį ir palaukiu kol pravėsta.

Supjaustau citriną riekutėmis. Vieną citriną dedu 6 l vandens. Išimu kauliukus, nes kažkas sakė, kad kauliukai yra nuodingi. O ką nors nunuodyti aš tikrai nenoriu :)

Sudedu cukrų, vanilinį sukrų.

Išmaišau.

Viskas :)

O čia Gauranga ir Nityananda, Asmenybės, kurios šventykloje pusryčiauja pirmos :)

P.S. gal žmogui, nesusipažinusiam su Vedine kultūra, atrodo, kad mes turime kitą Dievą arba daug dievų, bet iš tikrųjų Dievas yra vienas vienintelis, tik, būdamas beribis, turi begalę formų ir begalę vardų, kurie yra ne kas kita, kaip Jo savybių nusakymas. Pvz.,  Gauranga - turintis auksines kūno dalis.

Karštas nevynas

Pastaruoju metu pastebiu tendenciją, kad žmonės ima sveikai gyventi, sveikai maitintis, sveikai mąstyti. Karštas nevynas yra vienas iš tokių Žmonijos permainų ženklų. Na, turiu omeny, kad daugėja žmonių, manančių, jog neapsvaigus taip pat gali būti linksma :) 

Ačiū Daliai už šią puikią karšto nevyno idėją!

Jums reikės:

1 l vynuogių sulčių

1 pak. karšto vyno prieskonių

truputis imbiero šaknies

1 apelsinas.

O toliau turbūt ir patys įsivaizduojat seką :) 

* Sultis supilat į puodą

* Supilat prieskonius

* Nuvalote imbiero šaknį, sutarkuojate ir suberiat į sultis.

*. Supjaustot riekutėmis apelsiną. Aš jį irgi įdėjau į nevyno puodą, bet galima ir žymiai dailiau dėti tiesiai į puodelius.

* Visą šitą kompotą pakaitinau, bet neužviriau.

Viskas! 

Tikiuosi jums patiks :)

Victoria Boutenko seminaras apie žaliavalgystę (RAW)

Ar nepastebėjote dėsningumo? Kai tik nusprendi laikytis dietos arba kokio nors ypatingo mitybos būdo (mano atvejų - žaliavalgystės, arba angliškai RAW), iškart susiduri su šimtais pagundų... Pavyzdžiui šiandien kolegės gimtadienis ir ji į darbą atsinešė seiles varvinantį tortą. Ne žaliavalgišką tortą. Tikrą, sultingą, su kremu. Ech...

Todėl, šia proga, nusprendžiau prisiminti Viktorijos Butenko (Victoria Boutenko) seminarą apie žaliavalgystę, kuriame turėjau progos apsilankyti birželio 18 d.

Pirmiausia tai pribloškė, kiek susirinko žmonių. Iš šnekų supratau, jog daugelis atvažiavo iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Vis labiau jaučiausi esanti laimingoji, spėjusi paskutinę akimirką įšokti į nuvažiuojantį traukinį. Nes juk Viktorijos knygą nusipirkau ketvirtadienį, o penktadienį netyčia radau, jog Viktorija šeštadienį atvažiuoja į Lietuvą! Ir žinot ką? Tai buvo geriausiai išleisti mano 50 litų!

Nežinau nuo ko pradėti pasakoti, nes dabar, kai turiu 2 paskutines Viktorijos knygas, matau, jog didžioji dalis to, ką ji pasakojo, yra detaliai aprašyta jos knygose "Žalia mityba. Kaip atsikratyti priklausomybės nuo virto ir kepto maisto. 12 žingsnių programa" ir "Žaliųjų kokteilių revoliucija".

Apie žaliavalgystę (tuo metu net nebuvo sugalvota lietuviško termino ir vadinosi angliškai RAW) išgirdau prieš kelis metus, bet niekad nedrįsau rimčiau pasidomėti. Atrodė TIKRAS SIAUBAS visą laiką graužti vien morkas ir užsikąsti salotų lapais. Nes būtent taip ir įsivaizdavau žaliavalgių racioną. BAISU! O kur kvepiantys troškiniai, gausiai aplieti lydytu sūriu? Arba putnus pyragas su burnoje tirpstančiu kremu?

Bet... Pažiūrėkite į šią septyniasdešimtmetę senutę Mimi Kirk. Ooo... jau girdžiu jūsų komentarus - "ji tikrai išsibalinusi dantis ir prisidariusi plastinių operacijų". Nežinau, gal jūs teisūs, o gal ne - kiek skaičiau interviu, Mimi sakosi jokių plastinių operacijų nėra dariusi. Arba dar siūlau pažiūrėti į šį 109 metų senuką... Jis net raukšlių normalių neturi. Taip, sakysite, gal jo tokie genai. Ir gal jūs teisūs... Turbūt kokių 90 procentų žmonijos RAW mitybą vertina skeptiškai, tačiau mane šie filmukai paskatino žaliavalgyste pasidomėti rimčiau ir iš arčiau. Aš juk ruošiuosi gyventi amžinai, tad būtų ne pro šalį būti ir amžinai jauna, sveika, energinga :)

Taigi, seminaras.

Viktorija pasirodė labai miela, paprasta moteris - mūsiškė. Kalbėjo rusiškai ir pasakojo paprastai, lyg netikėtai gatvėje sutikta sena bičiulė. Viktorija gimė Rusijoje, tačiau su visa šeima persikraustė gyventi į Ameriką. Netrukus jos šeimą užpuolė rimtos ligos - sūnaus cukrinis diabetas ir insulino grėsmė, dukros astma ir baisaus kosulio priepuoliai naktimis, vyro reumatinio artrito paaštrėjimas ir invalido vežimėlis ateityje, o ją pačią kankino 127 kilogramai ir aritmija, dėl kurios mirė jos tėvas. Kai reikalai galutinai pašlijo, iš nevilties Viktorija ėmė klausinėti sveikai atrodančių nepažįstamų žmonių - kokia jų sveikatos paslaptis. Ir po 2 mėnesių sutiko moterį, kuri aukštyn kojomis apvertė Viktorijos šeimos gyvenimą. Toji moteris buvo žaliavalgė, laiminga prieš 20 metų išsigydžiusi gaubtinės žarnos vėžį, ketvirtą stadiją. (kadangi jau daug kam tai pasakojau gyvai, šioj vietoj vėl išgirstu skeptiškus jūsų komentarus :)) Grįžusi namo Viktorija išmetė visus puodus, švariai iššlavė šaldytuvą ir visas spinteles, su plaktuku išdaužė mikrobangų krosnelės durelių stiklą - sunaikino viską, kas ją sieja su senuoju gyvenimu ir pradėjo naują, nežinomą, nepatirtą - žaliavalgės. Tuo metu ji, kaip ir aš, įsivaizdavo, jog žaliavalgiai graužia morkas ir salotų lapus, užsikąsdami bananais... :)

Lyrinis nukrypimas, jūs tik pažiūrėkit, kokių išradingų ir gražių gėrybių tie žaliavalgiai moka pasigaminti! Pasigooglinkite paveikslėlių raw food, raw recipes, raw cakes ar panašiai. Mmm.... (šioj vietoj man nutįso seilė...)

Na, žodžiu, kaip galite nuspėti, Viktorija ir jos šeima pasveiko. Seminare dalyvavo Viktorijos dukra, jau suaugusi ir ne mažai gyvenime pasiekusi. Dukra pasakojo, jog perėjusi prie žaliavalgystės, ne tik pasveiko nuo astmos, bet ir pradėjo aiškiai mąstyti, išlaikyti sutelktą dėmesį net po 12 valandų, kas 8 metų vaikui - neįmanoma. Būdama 14 metų ji įstojo į universitetą, nes mokykloje jai pasidarė per lengva mokytis. Man tai padarė įspūdį.

Viktorija skyrė daug laiko, kad mums paaiškintų, kodėl žmonija šiandien valgo tai, ką valgo - daug perdirbto maisto. Tai susiję su 3 atradimais:
* XVIII amžiaus pabaigoje buvo išrastas plieninis besisukantis mechanizmas, kuris grūdus sumaldavo į baltutėlius smulkius miltus, kuriuos turime ir šiandien.
* 1813 metais britų chemikas išrado, kaip rafinuoti cukrų.
* 1795 metais prancūzas virėjas laimėjo 12.000 frankų Napoleono paskelbtame "Geriausiam maisto konservavimo būdo" konkurse. Jis įvairią mėsą ir daržovės virė ~6 valandas, po to dėjo į stiklainius ir užliejo derva. Vėliau ta prancūzų karinė paslaptis (konservai juk buvo skirti kariams) nutekėjo į Angliją ir ilgai netrukus, 1810 metais anglas užpatentavo specialias skardines maistui koncervuoti.

Šie atradimai per kelias kartas visiškai, iš pagrindų ir neatpažįstamai perkeitė žmonių mitybą. Maistas tapo pigus, patogus ir ilgai išsilaikantis, tačiau maiste praktiškai neliko vitaminų ir kitų vertingų maisto medžiagų.

Organizmo reakcijos neprireikė ilgai laukti. Netrukus tūkstančiai žmonių mirė nuo skorbuto (vitamino C trūkumas), pilagros (vitamino B trūkumas), rachito (vitamino D trūkumas, t.y. žmonės daug laiko praleisdavo patalpose, neidami į lauką). 1900 metais Amerikoje iš 100 000 mirusiųjų tik 64 žmonės mirė nuo vėžio. O dabar kiek? Nežinau skaičiaus, bet baisoka apie jį net pagalvot.

Mes tik septinta karta, o jau ėmėm keistis dėl taip radikaliai pakitusios mitybos. Duomenys Amerikos, tačiau vertėtų ir mums susimąstyti - dėl vitamino (ar čia mineralas?) K trūkumo moterims vaikai gimsta be ausų ir nosių, negalintys judinti sąnarių, nes K būtinas kremzliniam audiniui susidaryti. Žmonės gimsta su per mažais žandikauliais, nes kartos iš kartų kramto minkštą maistą, taigi žandikauliai vis mažėja - nebetelpa visi dantys ir reikia rauti krūminius. Vaikai gimsta išvis be smakrų. Ir dar - mes valgome tiek konservantų, jog mirusiųjų kūnai neyra....

Nežinau, jau daug prirašiau, tačiau dar nei pusės nepapasakojau... O gal ir neverta man visko pasakoti? Juk mokate skaityti, galite nusipirkti jos knygas ir patys viską sužinoti iš pirmo šaltinio. Net nei nesiruošiate tapti žaliavalgiais, manau bendram išsilavinimui tokia informacija nepakenks... :) O aš pamėginsiu bent 2 savaites maitintis žaliavalgiškai 100 proc., pažiūrėsim, kas man gausis :)

Na ir pabaigai, Viktorija išrado ir garbina (kartu su ja ir pusė pasaulio) Žalią kokteilį. Anot autorės, chlorofilas savo sandara labai artimas žmogaus kraujo sandarai ir yra būtinas mūsų organizmui - šalina toksinus, gydo, net atjaunina ir žili plaukai įgauna spalvą (!!!). Pradėti Viktorija siūlo nuo 80 proc. vaisių ir 20 proc. žalumynų, o paskui po truputį keisti proporciją, kad vaisių būtų 20 proc., o žalumynų - 20 proc. Žalumynai - antžeminė žalia augalo dalis: salotos, špinatai, dilgėlės, ridikėlių lapai, morkų lapai ir t.t. Beje, pasirodo morkų požeminė dalis, t.y. šaknys, savo maistine verte gerokai nusileidžia antžeminei daliai - lapams!

Pabandžiau ir aš gerti tą Žaliąjį kokteilį. Skanu! Kiekvieną kartą sumalu vis kitaip (kartais gaunasi pasibjaurėtinai), tad dalinuosiu su jumis vienu iš pirmųjų receptų, kuris man labai patiko:
sauja špinatų lapų, šiek tiek salotų, šiek tiek vandens, ananasas ir sauja džiovintų razinų :) viską gerai ištrint kokteilinėje (blenderyje).

Garbės žodis, tapau priklausoma nuo tokių žalių kokteilių ir laukiu nesulaukiu akimirkos, kada pareisiu namo ir susiplaksiu! Niekad neįsivaizdavau, kad toks dalykas gali būti toks skanus :) Tikiuosi patiks ir jums :)

Avižų pienas

Nuotraukos šaltinis: Daily dose of fitness

Garsus senovės gydytojas Hipokratas, pabrėždamas avižų svarbą žmogaus organizmui, siūlė gerti avižų nuovirą kaip arbatą. Šiuose grūduose daug riebalų, baltymų, amino rūgščių, geležies, fosforo, jodo, kalio, magnio, mangano, nikelio, chromo, cinko, sieros, titnago, B grupės vitaminų, vitaminų A, K, E, nikotino rūgšties.

Avižose yra medžiagų, stiprinančių širdį, plaučius, skrandį ir nervus, o šių grūdų apvalkaluose — medžiagų, mažinančių cukraus kiekį kraujyje. Avižos labai tinka vaikų mitybai, nes savo sudėtimi jos yra panašios į motinos pieną.

Avižų produktai pasižymi organizmą ir imunitetą stiprinančiomis, tonizuojančiomis, kraują gerinančiomis, šlapimą skatinančiomis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Valgant avižų produktus, išsivalo organizmas, normalizuojasi medžiagų bei riebalų apykaita, sumažėja svoris.

Informacijos šaltinis: www.alfa.lt

Nuotraukos šaltinis: www.catalogs.com

Avižų pienas

Vienas iš mano mėgstamiausių augalinių pienų. Ir greičiausiai pagaminamas, jei gaminamas ne iš sveikų grūdų, o iš dribsnių.

Kaip visada, reikės tik:
Saujos avižų dribsnių
~1 l vandens
cukraus ir druskos pagal skonį.

Gaminimas kaip ir migdolų pieno, tik nereikia dribsnių ilgai mirkyti. Užtenka 15-20 min. :)

Dar nebandžiau, bet manau visai verta būtų pamėginti avižų pieną maišyti su migdolų pienu :)

Skanaus!

Sezamų sėklų pienas

Nuotraukos šaltinis: Timbuktu Chronicles


Sezamo grūdeliai nepaprastai vertingi. Juose yra 20 - 22% labai aukštos kokybės proteinų, 48 - 52% riebalų ir daug mineralų: kalcio, fosforo, magnio, geležies, silicio, chromo, aliuminio, nikelio, vario, seleno, vitaminų B1, B6, B2, B3, B9, E ir F. Sezame gausu metionino ir triptofano, tačiau jame trūksta lizino (gyvūnams ir žmogui nepakeičiamoji aminorūgštis). Sezamas ypač gerai virškinamas. Jis turi daug skaidulų, kurios labai naudingos žarnynui. Jis turi sezamolo - ypatingai veiksmingo antioksidanto nuo maisto užterštumo - ir yra laisvųjų radikalų neutralizatorius.

Sezamas stimuliuoja virškinimo sistemą ir kai kurias endokrinines liaukas, skystina kraują. Grūduose yra lecitino, nuo kurio priklauso smegenų ir nervų sistemos veikla, endokrininių liaukų, seksualinė funkcija ir riebalų metabolizmas organizme. Teigiama, kad sezamas teigiamai veikia nervų ir širdies kraujagyslių sistemą (tai jo anticholesterolinis poveikis). Sėklų ląsteliena skatina žarnyno peristaltiką, padeda išvengti vidurių užkietėjimo.

Nuotraukos šaltinis:Tonic food club

Sezamo grūdai turi raminamąjį, vidurius paleidžiamąjį, tonizuojantį ir šlapimo išsiskyrimą skatinantį poveikį gydant šlapimo pūslės sutrikimus. Jiems priskiriamos antispazminės ir priešinfekcinės savybės. Ajuverdos medicina teigia, kad sezamas stiprina protą.

Būsimos motinos ir žindyvės turi vartoti sezamą, kad gamintųsi daugiau pieno ir kad pačios greičiau atsigautų, o protinį darbą dirbantieji - kad geriau susikauptų darbo metu. Sportininkams sezamas reikalingas didesnei ištvermei, pajėgumui.

Nuotraukos šaltinis: Health discovery

Sezamas padeda nuo lėtesnio nuovargio, kai joks poilsis negelbsti, kai žmogus būna išsekęs, jam vartoti susilpnėjusi atmintis, sunku susikaupti.

Sezamą taip pat pravartu varoti sergant artritu, turint hemorojų, esant nenormaliai kraujo apytakai. Sezamas skatina virškinimą ir mažina skrandžio sulčių rūgštingumą.

Informacijos šaltinis: www.balsas.lt

Sezamų pienas

Skonis jo kiek kartokas, jis labiau tinka maistui gaminti o ne gerti vieną. Nebent sumaišius su kitu augaliniu pienu arba vaisių sultimis.

Jums prireiks:
Saujos sezamų sėklų (arba 2 pakelių, jei sėklos supakuotos)
~1 l vandens
Druskos ir cukraus pagal skonį

O toliau viskas tas pats, kaip migdolų pieno gamyboje.

Nuotraukos šaltinis: Rawket Science

Kukurūzų pienas

Nuotraukos šaltinis: http://domesticfuel.com


Kukurūzai — vertinga daržovė, nes juose yra angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų A ir C, taip pat kalio, fosforo, kalcio, geležies.

Kukurūzai ir iš jų pagaminti produktai yra vieni iš skaniausių ir prieinamų seleno šaltinių. Jie — profilaktinė onkologinių ligų ir senėjimo procesų priemonės.

Kukurūzai sušvelnina riebių ir keptų maisto produktų, alkoholio neigiamą poveikį organizmui. Jie stabdo rūgimo ir puvimo procesus žarnyne.

Kukurūzų grūdai nekaloringi, juose gausu vertingų medžiagų: krakmolo, baltymų, riebalų, B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų, cukraus ir kt.

Augalo veikliosios medžiagos naudingos nervams, imuninei sistemai, spartina kraujo gamybą, ląstelių augimą.

Nuotraukos šaltinis: Creamed Corn Casserole


Kukurūzų pienas

Na, jis "pienas" tik dėl baltos gėrimo spalvos. Labiau tiktų padažams gaminti, nei gerti gryną. Nėra neskanus, tačiau šiek tiek jaučiasi savotiškas konservuotų kukurūzų skonis. Iš primo gurkšnio atrodo tarsi "pienas" būtų surūgęs :)

Tačiau tai - skonio reikalas. Pamėginkite, gal jums šis "pienas" taps pačiu mėgiamiausiu :)

Kaip ir gaminant migdolų pieną, prireiks vos:
saujos kukurūzų grūdų
~1 l vandens
druskos ir cukraus pagal skonį.

Visa gamybos eiga tokia pati, kaip ir migdolų pieno gaminimo.

Nuotraukos šaltinis: Sunset Shadow Dairy Goats

Migdolų pienas

Nuotraukos šaltinis: RawketScience


Migdolai - Dievo dovana mums, kad nesirgtume ir gyventume amžinai :)

* Migdoluose yra šių vitaminų: A, D, E, B1, B2, B6, B12 niacino (PP), folio rūgšties, C.

* Ir štai šių mineralinių medžiagų: natrio, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, cinko, seleno, jodo.

* Saugo širdį: pavojus susirgti širdies ligomis yra 50 proc. mažesnis tiems, kurie reguliariai valgo migdolus. Migdoluose daug vitamino E bei kitų medžiagų, kurios saugo kraujagysles bei neleidžia atsirasti širdį pažeidžiantiems uždegimams.

* Migdoluose esančios riebiosios rūgštys gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje (pačiuose migdoluose cholesterolio nėra) ir širdies ligų riziką. Migdolų sauja kiekvieną dieną gali sumažinti jūsų blogo cholesterolio kiekį nuo 8 iki 12 proc.

* Reguliuoja kraujotaką: kalis ir natris reguliuoja kraujo spaudimą. Migdoluose esantis magnis teigiamai veikia kraujagysles ir reguliuoja medžiagų apykaitą.

* Naujausi moksliniai tyrimai įrodė, kad po maisto vartojami migdolai gali stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje. Valgant migdolus galima išvengti cukraus kiekio šuolių suvartojus maistą, kuriame gausu angliavandenių.

Nuotraukos šaltinis: www.jurgita.lt

Migdolų pienas

Kol kas pats skaniausias augalinis pienas iš visų mano gamintų ir ragautų.

Pagaminti migdolų pieną taip paprasta, kad jo tiesiog neįmanoma negamint :)

Jums reikės:
saujos migdolų
~1 l vandens
cukraus ir druskos pagal skonį.

* Migdolus praplaunu po vandeniu ir užpilu švariu vandeniu tiek, kad per pirštą apsemtų. Palieku nakčiai (arba dienai), kad išmirktų.

* Išmirkusius riešutus, nenupylusi vandens, kuriame jie mirko, gerai sutrinu su blenderiu (maisto smulkintuvu). Įpilu daugiau vandens, įberiu ~0,5 šaukštelio druskos ir 1-2 šaukštus cukraus. Dar kartą permaišau su blenderiu.

* Palieku pastovėti porą minučių.

* Perkošiu per kelis kartus perlenktą marlę į stiklainiuką.

* Geriu :)

Jei neišgersite visko iškart, "pieno" dalelės, būdamos sunkesnės už vandenį, nuskęs ant dugno. Tad prieš geriant reikės vėl gerai viską išmaišyti šaukštu :)

Nuotraukos šaltinis: Mahanandi

Avižinis kisielius

Apie šitą kisielių iš mamos girdėjau vien tik blogus atsiliepimus - šlykštus, bjaurus, neskanus. Kitas po tokių apibudinimų ko gero net nepagalvotų išmėginti ką nors tokio pasibjaurėtino, bet man tai tik dvigubai smalsiau :)

Avižų kisielius kažkodėl dažniausiai verdamas tik per Kalėdas. Esu tikra, kad mano versija skiriasi nuo originalo, tačiau mano versija išėjo tikrai skani.

Man prireikė:
pakelio avižų dribsnių
juodos duonos riekutės
vandens
cukraus, druskos

* Avižas perploviau, supyliau į emaliuotą puodą, užpyliau vandeniu, kad apsemtų ir padėjau juodos duonos riekutę (specialiai tam reikalui kepiau juodą duoną :)). Uždengiau kelis kartus perlenktą marlę ir palikau rūgti.

Daug kur mačiau rekomendacijas rauginti 1-2 dienas, kad "įrūgtų, bet neperrūgtų". Man toks patarimas visiškai nieko nesakė... Po pirmos dienos pamačiau, kad užpyliau per mažai vandens ir visą jį avižos sugėrė. Tad įpyliau dar šiek tiek vandens ir palikau antrai dienai. Antrą dieną avižos ėmė kvėpėti rūgščiai, duonos riekutė buvo visiškai sutęžusi, tad supratau, jog jau surūgo.
Dabar galvoju, kad galima rauginti tik vieną dieną, nes kuo labiau surūgsta, tuo rūgštesnis kisielius išeina.

* Duonos riekutes atsargiai išėmiau, skystį nupyliau, avižas perploviau litre vandens ir tą skystį supyliau į pirmąjį nupiltąjį.

* Pastačiau virti. Reikia nuolat maišyti ir pasirinkti gerą puodą, nes tik ir taikosi prisvilti. Pyliau 4 šaukštus cukraus ir 0,5 šaukštelio druskos. Man išėjo skanus saldžiarūgštis skystokas kisielius.

P.S. aišku, kas gi geria kisielių iš šampano taurių? Nieks! Ir aš negeriu, garbės žodis! Tik niekaip nesugalvojau, kaip parodyti tokį neišvaizdų daiktą.... :)

O šiaip šis kisielius turėtų būti visai nesaldus ir tirštas, drebutinis. Juo užpila pakepintus svogūnus ir šiltą valgo prie bulvių. O atvėsusį užsigeria aguonų pienu.

Šis kisielius labai giriamas už pagalbą turintiems viršinimo problemų. Ypatingai tinka sergantiems ir geriantiems antibiotikus, kurie naikina žarnyno mikroflorą.

Rekomenduojama raugintą kisielių gerti ryte ir vakare ant tuščio skrandžio. O ypatingai sunkiais atvejais jį siūlo gerti visą dieną vietoj maisto.

Dar vieną gydančio rauginto kisieliaus receptą radau Brandos sulaukusių žmonių diskusijose

" 3 l stiklainį supilamai 1 pokelio avižiniai dribsniai, duonos (be mielių) pluta ir, pirmą kartą darant- 0,5 stiklinės kefyro, o likusį kiekį užpildom virintu atvėsintu vandeniu. Aprišti kelių sluoksnių merle ir pastatyti šiltai 2-3 paroms. Dar geriau būtų naudoti ne dribsnius, bet sumaltas daigintas avižas. Sekančius kartus jau vietoj kefyro pilamas įrūgęs avižų pienas. Kai įrugs, nukošti, atpilti 0,5 stiklinės sekančiam rauginimui. Nukoštus dribsnius dar bent porą kartų užpilti vandeniu, išmaišyti ir vėl nukošti. Visus skysčius sumaišyti ir iš jų virti kisielių. Norimą kisieliaus tirštumą galima reguliuoti įpilamo vandens kiekiu. Man paprastai gaunasi 5 l skysčio, kurį aš išpilstau į mažesnius stiklainius, verdu kiekvienąkart naują porciją. Jeigu streikuoja kepenys, tai joms idealus gydantis maistas yra šis kisielius."

Būtai išbandysiu :)

Miežinis pienas

Jei domėjotės, turbūt žinote, kad neperdirbtas pienas netinka žmogui. Nevardinsiu visų priežasčių, tik vieną, man labiausiai įsiminusią - karvės pienas skirtas karviukams, kurie po kelių valandų jau stojasi ant kojyčių. O žmogaus žmogiukams kiek prireikia laiko atsistoti ant kojyčių? Net gyvūnų mažyliams maitinti tinkamiausias mamytės pienukas, o kito gyvūno pienuką sunku nutaikyti, kad tiktų. O ką jau kalbėti apie žmogų, kuris augimo ir brendimo atžvilgiu, palyginus su gyvūnais, visiškas lėtapėdis.... Gal ne veltui Indijoje, kuri garbina karves ir vartoja daug pieno, nevartoja jo gryno, neperdirbto. Jei geria vieną, tai virtą su įvairiais prieskoniais, kurie suteikia pienui skirtingų gydomųjų sąvybių.

Gamta dosni, mums siūlo milžinišką augalinių pienų pasirinkimą. Tad nusprendžiau po truputį išbandyti ir aprašyti visus būdus, kaip pasigaminti augalinį pienuką.

Prieš pradėdama domėtis augaliniais pienais, žinojau tik apie sojos ir avižų pieną. Pasirodo, pieną galima pagaminti iš visų grūdų ir riešutų.

Nuotrauka paimta iš "Skonis čia ir dabar"


Miežiai. Dar priešistoriniais laikais juos kultūrinti pradėjo Užkaukazės ir Himalajų vakarinių atšakų tautos. Miežius vartojo senovės žydai, graikai, romėnai, armėnai ir kitos tautos. Vidurinės Azijos teritorijoje gyvenusios tautos augino miežius prieš 3000 metų iki mūsų eros.

"Viskonsino Universiteto mokslininkai nustatė, kad miežių endosperme yra specialios medžiagos, stabdančios cholesterolio gamybą ir kaupimąsi organizme. Prieš 1400 metų gyvenę sudaniečiai miežius, kviečius ir soras užkasdavo purve, ir tokiu būdu ant grūdų susidarydavo tam tikras kiekis natūralaus antibiotiko tetraciklino. Britai, užpiltų karštu vandeniu miežių antpilą naudojo sumažinti skrandžio skausmams, pykinimui slopinti, ir netgi buvo sakoma, kad miežių antpilas skaistina moterų veido odą.

Miežiai galėtų būti plačiai naudojami vegetarų mityboje ir rekomenduojama žmonėms propaguojantiems sveiką gyvenseną. 100g virtų miežių grūdų apytiksliai turi (rekomenduojamos paros normos): 6% vitamino B6, 12% vario, 10% cinko, 15% fosforo. Miežiuose aptinkami visi vitaminai išskyrus vitaminą C ir B12. Miežiuose gausu vitamino B3, kuris yra vienas iš B vitaminų šeimos ir yra būtinas medžiagų apykaitos, virškinimo sistemos puikiam funkcionavimui. Miežiuose yra gausu tirpiųjų naudingų skaidulų - beta gliukano ir pektino (100 g yra 14 g). Baltymų kiekis, esantis 100g sveikų grūdų, prilygsta vienos pieno stiklinės baltymų kiekiui (maždaug 7g), tačiau yra gerokai mažesnis nei baltymų kiekis esantis kviečiuose ar avižose (12,6g ir 15g atitinkamai), todėl miežiai yra tinkamas maistas žmonėms, kuriems rekomenduojama riboti suvartojamų baltymų kiekį. Nustatyta, kad virtuose miežiuose (vienoje stiklinėje) yra 44-59g, o avižose ir kviečiuose yra 69g ir 72,4g angliavandenių."

Šaltinis: VU Botanikos sodas


Virtas miežių pienas

Recepto šaltinio nenurodau, nes kiek skaičiau internete, visur jie šiek tiek skiriasi, bet principas tas pats. Tad pristatau jums savo virto pieno versiją.

Pienukui pagaminti prireiks:
Saujelės miežių dribsnių
vandens
cukraus (manau skaniau su medum, tik jo neturėjau)
druskos

* Miežių dribsnius šiek tiek perploviau ir užpyliau vaneniu tiek, kad apsemtų per pirštą. Leidau išbrinkti ~20 min. Galima palikti ir pernaktį, taip gal net geriau.

* Viską supyliau į blenderį (kaip lietuviškai jis vadinasi? Maisto smulkintuvas?) ir gerai pertryniau.

*Pieną perpyliau į puodą ir paviriau 5-10 min., kol ėmė tirštėti. Įbėriau cukraus ir druskos pagal skonį.

* Toks pienas labiau primena kisielių, o ne pieną, todėl jį gėriau sumaišiusi su paprastu vandeniu - stiklinė nuoviro, 1-0,5 stiklinės šalto pieno ir blenderyje viską išmaišiau. O tada nukošiau per kelis kartus sulankstytą marlę. O šitai nėr labai lengva, turiu pasakyti, nes gėrimukas gana tirštas išeina... :) Bet, sumaišius su vandeniu, pienas tampa panašus į pieną - baltas :)

Sakoma, kad miežių nuoviras turi minkštinančiųjų bei aptraukiančiųjų savybių ir vartojamas kosint ar padedant gydyti skrandžio ar žarnyno uždegimą.


Nevirtas miežių pienas

Arba dar galima pasakyti RAW būdų paruoštas miežių pienas :) Šis būdas tikrai žymiai greitesnis ir paprastesnis.


Prireiks lygiai to paties, kaip ir virtame piene:
Saujos miežių
Vandens
Cukraus (arba medaus) ir druskos pagal skonį

* Perploviau ir pamirkiau miežių dribsnius.

* Supyliau viską į blenderį ir gerai pertryniau. Įpyliau daugiau vandens, kad būtų litras skysčio ir dar kartą pertryniau.

* Įbėriau cukraus ir druskos pagal skonį ir gerai išmaišiau.

* Nukošiau ir gėriau :)

Linkiu jums energijos ir sveikatos! :)

tradicinis Azijos jogurto gėrimas Ayran

Neeee, nesu ten buvusi (nors visai norėčiau apsilankyti). Receptu pasidomėti mane paskatino parduotuvėje pamatyta naujovė, kuri buvo pristatoma kaip gazuotas pieno gėrimas Airanas. O labiausiai sakinys ant buteliuko - atsargiai, šis gėrimas, skirtingai nei kiti pieno gėrimai, yra gazuotas!

Grįžusi namo, be abejo, puoliau žiūrėti, kas tas airanas. Receptų - šimtai! Bet aš nepasidaviau ir vis ieškojau. Negalėjau patikėti, kad viskas taip paprasta....

1 puodelis jogurto (kaip pasigaminti jogurtą, rašiau čia)
1 puodelis vandens
žiupsnelis druskos.

Viską gerai išplakt ir štai, gaivinantis jogurto gėrimas!

Aišku, yra variacijų, pvz., skirtingos jogurto ir vandens proporcijos (bet vis tiek apytikriai pusė ant pusės). Taip pat vandenį kai kuriose šalyse keičia agurkų sultimis ar įdeda smulkintų česnakų. Arba smulkintų šviežių mėtų lapelių.

Bet faktas, kaip blynas. Tobulybė slypi paprastume. :)

Skanaus!

Jogurtas

Šį receptą radau labai seniai Jogos mitybos bloge. Tuo metu buvau atradusi Indijos virtuvę. Atradusi ir įsimylėjusi iki ausų :)

Audringa ir aistringa meilė tapo nuosaikia, dabar jau retai ką indiško gaminu, bet jogurtą syks nuo sykio pasigaminu.

Tiesą sakant, čia ne tiek naminio jogurto gamyba, kiek pirktinio jogurto padauginimas, nes vis tiek pradžiai reiks pirkti indelį.

Pačią gamybą jau buvau aprašiusi FB'e grupėje "Maitinamės: pavargau, greitai ir skanu...", tad perkopijuoju tekstą ir dar įkeliu nuotrauką (ne dėl to, kad nežinotumėte, kaip atrodo jogurtas :D tiesiog aš pati mėgstu skaityti tik tuos blogerių pranešimus, kuriuose yra paveiksliukų... :) )

Jums reikės
* 1-2 l pieno (čia priklauso nuo to, kiek jogurto norite turėti)
* indelio (didelio arba mažo, priklausomai nuo to, kiek naudosite pieno) jogurto. Reikia rinktis natūralų, be jokių priedų jogurtą, galima rinktis ekologišką. Jogurto reikia, nes kitaip neturim kaip gauti jogurto bakterijų, kurios skiriasi nuo pieną rauginančių bakterijų kefyrui ar rūgpieniui.

Eiga:
* Pieną pilate į puodą, geriausia ketaus arba kitokį storomis sienomis ir dugnu.
* nuolat maišote, kol užverda.
* verdant su garais pasišalina vanduo, tad kuo ilgiau verdate, tuo tirštesnis pienas, o po to ir jogurtas gaunasi. Aš verdu neilgai, ir nesisieloju dėl geriamo, o ne šaukštais kabinamo jogurto konsistencijos :)
* tada išjungiate ugnį ir nuolat maišote, kol ataušta tiek, kad jau malonu įkišti pirštą.
* jogurtą pilate į stiklinį, molinį stiklainį/ąsotį.
* virintą ir atvėsintą pieną pilate ant jogurto.
* gerai išmaišote.
* uždengiate rankšluosčiu ar marle ir laikote kambaryje šiltai (kambario temp. pilnai užtenka jogurto bakterijų dauginimuisi)
* paprastai kitą dieną jau turite pagamintą jogurtą :)

Galima gerti jį vieną, galima maišyti su uogiene, trintais vaisiais ar uogomis. galima berti cukraus, galima medaus. galima maišyti su žolelėmis ir trintais agurkais ir gauti išvis kitokį gėrimą :)

Tik jaučiu pareigą įspėti, kad puodo plovimas po ilgo pieno virimo būna tikras iššūkis :)

Jei jogurtas patiks, pasilikite šiek tiek jo kitam kartui :) Vėl virinkite pieną, vėl užpilkite ir vėl laikykite. Ir vėl gerkite jogurtą :)