Avižinis kisielius

Apie šitą kisielių iš mamos girdėjau vien tik blogus atsiliepimus - šlykštus, bjaurus, neskanus. Kitas po tokių apibudinimų ko gero net nepagalvotų išmėginti ką nors tokio pasibjaurėtino, bet man tai tik dvigubai smalsiau :)

Avižų kisielius kažkodėl dažniausiai verdamas tik per Kalėdas. Esu tikra, kad mano versija skiriasi nuo originalo, tačiau mano versija išėjo tikrai skani.

Man prireikė:
pakelio avižų dribsnių
juodos duonos riekutės
vandens
cukraus, druskos

* Avižas perploviau, supyliau į emaliuotą puodą, užpyliau vandeniu, kad apsemtų ir padėjau juodos duonos riekutę (specialiai tam reikalui kepiau juodą duoną :)). Uždengiau kelis kartus perlenktą marlę ir palikau rūgti.

Daug kur mačiau rekomendacijas rauginti 1-2 dienas, kad "įrūgtų, bet neperrūgtų". Man toks patarimas visiškai nieko nesakė... Po pirmos dienos pamačiau, kad užpyliau per mažai vandens ir visą jį avižos sugėrė. Tad įpyliau dar šiek tiek vandens ir palikau antrai dienai. Antrą dieną avižos ėmė kvėpėti rūgščiai, duonos riekutė buvo visiškai sutęžusi, tad supratau, jog jau surūgo.
Dabar galvoju, kad galima rauginti tik vieną dieną, nes kuo labiau surūgsta, tuo rūgštesnis kisielius išeina.

* Duonos riekutes atsargiai išėmiau, skystį nupyliau, avižas perploviau litre vandens ir tą skystį supyliau į pirmąjį nupiltąjį.

* Pastačiau virti. Reikia nuolat maišyti ir pasirinkti gerą puodą, nes tik ir taikosi prisvilti. Pyliau 4 šaukštus cukraus ir 0,5 šaukštelio druskos. Man išėjo skanus saldžiarūgštis skystokas kisielius.

P.S. aišku, kas gi geria kisielių iš šampano taurių? Nieks! Ir aš negeriu, garbės žodis! Tik niekaip nesugalvojau, kaip parodyti tokį neišvaizdų daiktą.... :)

O šiaip šis kisielius turėtų būti visai nesaldus ir tirštas, drebutinis. Juo užpila pakepintus svogūnus ir šiltą valgo prie bulvių. O atvėsusį užsigeria aguonų pienu.

Šis kisielius labai giriamas už pagalbą turintiems viršinimo problemų. Ypatingai tinka sergantiems ir geriantiems antibiotikus, kurie naikina žarnyno mikroflorą.

Rekomenduojama raugintą kisielių gerti ryte ir vakare ant tuščio skrandžio. O ypatingai sunkiais atvejais jį siūlo gerti visą dieną vietoj maisto.

Dar vieną gydančio rauginto kisieliaus receptą radau Brandos sulaukusių žmonių diskusijose

" 3 l stiklainį supilamai 1 pokelio avižiniai dribsniai, duonos (be mielių) pluta ir, pirmą kartą darant- 0,5 stiklinės kefyro, o likusį kiekį užpildom virintu atvėsintu vandeniu. Aprišti kelių sluoksnių merle ir pastatyti šiltai 2-3 paroms. Dar geriau būtų naudoti ne dribsnius, bet sumaltas daigintas avižas. Sekančius kartus jau vietoj kefyro pilamas įrūgęs avižų pienas. Kai įrugs, nukošti, atpilti 0,5 stiklinės sekančiam rauginimui. Nukoštus dribsnius dar bent porą kartų užpilti vandeniu, išmaišyti ir vėl nukošti. Visus skysčius sumaišyti ir iš jų virti kisielių. Norimą kisieliaus tirštumą galima reguliuoti įpilamo vandens kiekiu. Man paprastai gaunasi 5 l skysčio, kurį aš išpilstau į mažesnius stiklainius, verdu kiekvienąkart naują porciją. Jeigu streikuoja kepenys, tai joms idealus gydantis maistas yra šis kisielius."

Būtai išbandysiu :)