Rožių žiedlapėliai

Po visiško fiasko, kurį patyriau darydama bulvinius traškučius, turbūt jau galvojote, kad daugiau šia linkme neeksperimentuosiu? :) Cha! Neeee..... aš - ne tokia :) Juo labiau, kad radau nerealų dalyką - burokėlių traškučius ;)

Šiaip burokų aš nemėgstu. Ne tai, kad jie man neskanūs, tiesiog aš jų kažkodėl vengiu. Neverdu ir nevalgau burokėlių sriubos ir tik vienintelė išimtis šioje burokėlių nevalgymo taisyklėje yra šaltibarščiai.

Tad ėmiau ir pabandžiau traškučius. Ir man TAIP patiko, kad net pirštai linksta, kai patiekalo pavadinime reikia užrašyti banaliai "Burokėlių traškučiai". Nes jie ne tik skanūs, bet ir labai gražūs, tarsi rožių žiedlapiai :)

Prireikė tik:
Burokėlių
Druskos :)

Viskas!!!! ar galit patikėti? Nei prieskonių, nei marinatų, nei nieko daugiau! Fantastika :)

Viską dariau, kaip Egidija ir parašė ;)
* nuploviau ir nulupau burokėlius.

* plonai juos supjausčiau - turiu tokį universalų peilį, kuris leidžia ir plonai pjaustyti daržoves.

* tada suklojau juos į skardą, išklotą kepimo popierium, ir apibarsčiau druska. Pažiūrėkit, argi ne gražiai atrodo?

* kepiau. Pirmą skardą kepiau laikydamasi Egidijos nurodymų: ~180 C, 15-20 min. Bet gi žinote, jog mūsų orkaitės yra asmenybės, jos nepanašios viena į kitą :) Mano orkaitėje reikėjo kepti gal apie pusvalandį. Antrą partiją kepiau aukštesnėje temperatūroje ~200-250 C. Iškepė greičiau ir geriau :)

* o kai iškepė, susitraukė gal trigubai! Bet tapo panašūs į džiovintus rožių žiedlapius :)

Skonis aitrus, sodrus, ryškus, jų daug, bent jau aš, negaliu suvalgyti. Bet tikrai verta juos kepti, net Mielajam patiko, o jis gi labai atsargiai ragauja mano kulinarinius eksperimentus :)