Kvietinė duona su grybų įdaru

Pagaliau išaušo šeštadienis ir pagaliau galiu pirmą kartą gyvenime išsikepti duonos! Atsikėliau dar su tamsa ir iškart sėdau prie interneto pasižiūrėti, ką gi čia TOKIO galima pagamint :)

Duonos raugas jau laukė manęs ir nekantravo būti iškeptu :)

Taip poetiškai nusiteikusi radau duonos su karamelizuotais svogūnais ir alyvuogėmis receptą. Aišku, nei pusės iš išvardintų ingridientų neturėjau, todėl jis, receptas, atliko pagrindinį Mūzos vaidmenį :)

Įdarui naudojau:
4 svogūnus
1 morką
1 indelį sūdytų rudmėsių
prieskonių: pipirų, kmynų ir kumynų miksą, druską bei baziliką.
tarkuoto fermentinio sūrio.

Tešlai naudojau:
~500 ml raugo (apie jo gamybą skaitykite čia)
700-800 ml kvietinių miltų
0,5 a.š. druskos
2 a.š. cukraus
saują pankolio sėklų

O tada...
* Svogūnus supjausčiau, morkas sutarkavau ir šliūkštelėjusi aliejaus į keptuvę, ėmiau kepti. Supyliau prieskonius. Nesumažinau ugnies, viskas sudegė, kol dalinau raugą, maišiau tešlą...

* Kulniavau į parduotuvę, nes tai buvo paskutiniai mano svogūnai, o atsisakyti sumanymo nei už ką nenorėjau. Grįžau namo, pradėjau viską nuo pradžių.

* Kadangi turėjau šviežiai pagaminto raugo, pusę nupyliau, o pusę palikau tešlai. Maniau maišysiu 500 ml raugo ir 500 ml kvietinių miltų, bet tešla buvo labai lipni, tad teko pridėti raugo daugiau.

* Kaip tik tuo tarpu iškepė svogūnai ir morkos, tad supyliau išmirkytus grybus ir, paragavusi, kad trūksta druskos, įbėriau jos.

* Kol tešla kilo, iškepiau dar vieną bananinės duonelės variantą, tik vis dar neapsisprendžiau ar jį dėt į blog'ą. Man neskanu, o Mielajam labai skanu...

* Pabarsčiau ant stalo miltų, gerai išminkiau pakilusią tešlą. Tada patiesiau kepimo popierių ir ant jo iškočiojau tešlą į stačiakampį.

* Sudėjau įdarą, pabarsčiau sūrį.

* Tada tešlos kraštus užlenkiau į vidų.

* Įkėliau į kepimo indą, uždengiau šlapiu rankšluosčiu ir palikau kilti 4 valandoms.

* Tuo tarpu nuvažiavom į sodą patikrinti, kaip laikosi sausio 1 d. suręstas senis besmegenis, kuris tada atrodė taip:

Laikėsi jis ne kaip ir atrodė taip:

* Kai grįžom namo, tešla buvo pakilusi daug labiau, nei aš iš jos galėjau tikėtis :)

* Įkaitinau orkaitę iki 250 C, pastačiau ant dugno puodą su vandeniu (turiu prietarą, kad kai kepi mielinį kepinį, jis geriau iškyla, jei kepamas drėgname karštyje) ir kepiau. Tik nepažiūrėjau, kiek laiko kepiau... Tiesiog po kurio laiko patikrinau su mediniu iešmeliu, kad jau iškepė :)

* O kai iškepė, gardžiai kvepėjo šviežia Palangos duona.