Avižų pienas

Nuotraukos šaltinis: Daily dose of fitness

Garsus senovės gydytojas Hipokratas, pabrėždamas avižų svarbą žmogaus organizmui, siūlė gerti avižų nuovirą kaip arbatą. Šiuose grūduose daug riebalų, baltymų, amino rūgščių, geležies, fosforo, jodo, kalio, magnio, mangano, nikelio, chromo, cinko, sieros, titnago, B grupės vitaminų, vitaminų A, K, E, nikotino rūgšties.

Avižose yra medžiagų, stiprinančių širdį, plaučius, skrandį ir nervus, o šių grūdų apvalkaluose — medžiagų, mažinančių cukraus kiekį kraujyje. Avižos labai tinka vaikų mitybai, nes savo sudėtimi jos yra panašios į motinos pieną.

Avižų produktai pasižymi organizmą ir imunitetą stiprinančiomis, tonizuojančiomis, kraują gerinančiomis, šlapimą skatinančiomis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Valgant avižų produktus, išsivalo organizmas, normalizuojasi medžiagų bei riebalų apykaita, sumažėja svoris.

Informacijos šaltinis: www.alfa.lt

Nuotraukos šaltinis: www.catalogs.com

Avižų pienas

Vienas iš mano mėgstamiausių augalinių pienų. Ir greičiausiai pagaminamas, jei gaminamas ne iš sveikų grūdų, o iš dribsnių.

Kaip visada, reikės tik:
Saujos avižų dribsnių
~1 l vandens
cukraus ir druskos pagal skonį.

Gaminimas kaip ir migdolų pieno, tik nereikia dribsnių ilgai mirkyti. Užtenka 15-20 min. :)

Dar nebandžiau, bet manau visai verta būtų pamėginti avižų pieną maišyti su migdolų pienu :)

Skanaus!

Sezamų sėklų pienas

Nuotraukos šaltinis: Timbuktu Chronicles


Sezamo grūdeliai nepaprastai vertingi. Juose yra 20 - 22% labai aukštos kokybės proteinų, 48 - 52% riebalų ir daug mineralų: kalcio, fosforo, magnio, geležies, silicio, chromo, aliuminio, nikelio, vario, seleno, vitaminų B1, B6, B2, B3, B9, E ir F. Sezame gausu metionino ir triptofano, tačiau jame trūksta lizino (gyvūnams ir žmogui nepakeičiamoji aminorūgštis). Sezamas ypač gerai virškinamas. Jis turi daug skaidulų, kurios labai naudingos žarnynui. Jis turi sezamolo - ypatingai veiksmingo antioksidanto nuo maisto užterštumo - ir yra laisvųjų radikalų neutralizatorius.

Sezamas stimuliuoja virškinimo sistemą ir kai kurias endokrinines liaukas, skystina kraują. Grūduose yra lecitino, nuo kurio priklauso smegenų ir nervų sistemos veikla, endokrininių liaukų, seksualinė funkcija ir riebalų metabolizmas organizme. Teigiama, kad sezamas teigiamai veikia nervų ir širdies kraujagyslių sistemą (tai jo anticholesterolinis poveikis). Sėklų ląsteliena skatina žarnyno peristaltiką, padeda išvengti vidurių užkietėjimo.

Nuotraukos šaltinis:Tonic food club

Sezamo grūdai turi raminamąjį, vidurius paleidžiamąjį, tonizuojantį ir šlapimo išsiskyrimą skatinantį poveikį gydant šlapimo pūslės sutrikimus. Jiems priskiriamos antispazminės ir priešinfekcinės savybės. Ajuverdos medicina teigia, kad sezamas stiprina protą.

Būsimos motinos ir žindyvės turi vartoti sezamą, kad gamintųsi daugiau pieno ir kad pačios greičiau atsigautų, o protinį darbą dirbantieji - kad geriau susikauptų darbo metu. Sportininkams sezamas reikalingas didesnei ištvermei, pajėgumui.

Nuotraukos šaltinis: Health discovery

Sezamas padeda nuo lėtesnio nuovargio, kai joks poilsis negelbsti, kai žmogus būna išsekęs, jam vartoti susilpnėjusi atmintis, sunku susikaupti.

Sezamą taip pat pravartu varoti sergant artritu, turint hemorojų, esant nenormaliai kraujo apytakai. Sezamas skatina virškinimą ir mažina skrandžio sulčių rūgštingumą.

Informacijos šaltinis: www.balsas.lt

Sezamų pienas

Skonis jo kiek kartokas, jis labiau tinka maistui gaminti o ne gerti vieną. Nebent sumaišius su kitu augaliniu pienu arba vaisių sultimis.

Jums prireiks:
Saujos sezamų sėklų (arba 2 pakelių, jei sėklos supakuotos)
~1 l vandens
Druskos ir cukraus pagal skonį

O toliau viskas tas pats, kaip migdolų pieno gamyboje.

Nuotraukos šaltinis: Rawket Science

Kukurūzų pienas

Nuotraukos šaltinis: http://domesticfuel.com


Kukurūzai — vertinga daržovė, nes juose yra angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų A ir C, taip pat kalio, fosforo, kalcio, geležies.

Kukurūzai ir iš jų pagaminti produktai yra vieni iš skaniausių ir prieinamų seleno šaltinių. Jie — profilaktinė onkologinių ligų ir senėjimo procesų priemonės.

Kukurūzai sušvelnina riebių ir keptų maisto produktų, alkoholio neigiamą poveikį organizmui. Jie stabdo rūgimo ir puvimo procesus žarnyne.

Kukurūzų grūdai nekaloringi, juose gausu vertingų medžiagų: krakmolo, baltymų, riebalų, B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų, cukraus ir kt.

Augalo veikliosios medžiagos naudingos nervams, imuninei sistemai, spartina kraujo gamybą, ląstelių augimą.

Nuotraukos šaltinis: Creamed Corn Casserole


Kukurūzų pienas

Na, jis "pienas" tik dėl baltos gėrimo spalvos. Labiau tiktų padažams gaminti, nei gerti gryną. Nėra neskanus, tačiau šiek tiek jaučiasi savotiškas konservuotų kukurūzų skonis. Iš primo gurkšnio atrodo tarsi "pienas" būtų surūgęs :)

Tačiau tai - skonio reikalas. Pamėginkite, gal jums šis "pienas" taps pačiu mėgiamiausiu :)

Kaip ir gaminant migdolų pieną, prireiks vos:
saujos kukurūzų grūdų
~1 l vandens
druskos ir cukraus pagal skonį.

Visa gamybos eiga tokia pati, kaip ir migdolų pieno gaminimo.

Nuotraukos šaltinis: Sunset Shadow Dairy Goats

Migdolų pienas

Nuotraukos šaltinis: RawketScience


Migdolai - Dievo dovana mums, kad nesirgtume ir gyventume amžinai :)

* Migdoluose yra šių vitaminų: A, D, E, B1, B2, B6, B12 niacino (PP), folio rūgšties, C.

* Ir štai šių mineralinių medžiagų: natrio, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, cinko, seleno, jodo.

* Saugo širdį: pavojus susirgti širdies ligomis yra 50 proc. mažesnis tiems, kurie reguliariai valgo migdolus. Migdoluose daug vitamino E bei kitų medžiagų, kurios saugo kraujagysles bei neleidžia atsirasti širdį pažeidžiantiems uždegimams.

* Migdoluose esančios riebiosios rūgštys gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje (pačiuose migdoluose cholesterolio nėra) ir širdies ligų riziką. Migdolų sauja kiekvieną dieną gali sumažinti jūsų blogo cholesterolio kiekį nuo 8 iki 12 proc.

* Reguliuoja kraujotaką: kalis ir natris reguliuoja kraujo spaudimą. Migdoluose esantis magnis teigiamai veikia kraujagysles ir reguliuoja medžiagų apykaitą.

* Naujausi moksliniai tyrimai įrodė, kad po maisto vartojami migdolai gali stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje. Valgant migdolus galima išvengti cukraus kiekio šuolių suvartojus maistą, kuriame gausu angliavandenių.

Nuotraukos šaltinis: www.jurgita.lt

Migdolų pienas

Kol kas pats skaniausias augalinis pienas iš visų mano gamintų ir ragautų.

Pagaminti migdolų pieną taip paprasta, kad jo tiesiog neįmanoma negamint :)

Jums reikės:
saujos migdolų
~1 l vandens
cukraus ir druskos pagal skonį.

* Migdolus praplaunu po vandeniu ir užpilu švariu vandeniu tiek, kad per pirštą apsemtų. Palieku nakčiai (arba dienai), kad išmirktų.

* Išmirkusius riešutus, nenupylusi vandens, kuriame jie mirko, gerai sutrinu su blenderiu (maisto smulkintuvu). Įpilu daugiau vandens, įberiu ~0,5 šaukštelio druskos ir 1-2 šaukštus cukraus. Dar kartą permaišau su blenderiu.

* Palieku pastovėti porą minučių.

* Perkošiu per kelis kartus perlenktą marlę į stiklainiuką.

* Geriu :)

Jei neišgersite visko iškart, "pieno" dalelės, būdamos sunkesnės už vandenį, nuskęs ant dugno. Tad prieš geriant reikės vėl gerai viską išmaišyti šaukštu :)

Nuotraukos šaltinis: Mahanandi

Avižinis kisielius

Apie šitą kisielių iš mamos girdėjau vien tik blogus atsiliepimus - šlykštus, bjaurus, neskanus. Kitas po tokių apibudinimų ko gero net nepagalvotų išmėginti ką nors tokio pasibjaurėtino, bet man tai tik dvigubai smalsiau :)

Avižų kisielius kažkodėl dažniausiai verdamas tik per Kalėdas. Esu tikra, kad mano versija skiriasi nuo originalo, tačiau mano versija išėjo tikrai skani.

Man prireikė:
pakelio avižų dribsnių
juodos duonos riekutės
vandens
cukraus, druskos

* Avižas perploviau, supyliau į emaliuotą puodą, užpyliau vandeniu, kad apsemtų ir padėjau juodos duonos riekutę (specialiai tam reikalui kepiau juodą duoną :)). Uždengiau kelis kartus perlenktą marlę ir palikau rūgti.

Daug kur mačiau rekomendacijas rauginti 1-2 dienas, kad "įrūgtų, bet neperrūgtų". Man toks patarimas visiškai nieko nesakė... Po pirmos dienos pamačiau, kad užpyliau per mažai vandens ir visą jį avižos sugėrė. Tad įpyliau dar šiek tiek vandens ir palikau antrai dienai. Antrą dieną avižos ėmė kvėpėti rūgščiai, duonos riekutė buvo visiškai sutęžusi, tad supratau, jog jau surūgo.
Dabar galvoju, kad galima rauginti tik vieną dieną, nes kuo labiau surūgsta, tuo rūgštesnis kisielius išeina.

* Duonos riekutes atsargiai išėmiau, skystį nupyliau, avižas perploviau litre vandens ir tą skystį supyliau į pirmąjį nupiltąjį.

* Pastačiau virti. Reikia nuolat maišyti ir pasirinkti gerą puodą, nes tik ir taikosi prisvilti. Pyliau 4 šaukštus cukraus ir 0,5 šaukštelio druskos. Man išėjo skanus saldžiarūgštis skystokas kisielius.

P.S. aišku, kas gi geria kisielių iš šampano taurių? Nieks! Ir aš negeriu, garbės žodis! Tik niekaip nesugalvojau, kaip parodyti tokį neišvaizdų daiktą.... :)

O šiaip šis kisielius turėtų būti visai nesaldus ir tirštas, drebutinis. Juo užpila pakepintus svogūnus ir šiltą valgo prie bulvių. O atvėsusį užsigeria aguonų pienu.

Šis kisielius labai giriamas už pagalbą turintiems viršinimo problemų. Ypatingai tinka sergantiems ir geriantiems antibiotikus, kurie naikina žarnyno mikroflorą.

Rekomenduojama raugintą kisielių gerti ryte ir vakare ant tuščio skrandžio. O ypatingai sunkiais atvejais jį siūlo gerti visą dieną vietoj maisto.

Dar vieną gydančio rauginto kisieliaus receptą radau Brandos sulaukusių žmonių diskusijose

" 3 l stiklainį supilamai 1 pokelio avižiniai dribsniai, duonos (be mielių) pluta ir, pirmą kartą darant- 0,5 stiklinės kefyro, o likusį kiekį užpildom virintu atvėsintu vandeniu. Aprišti kelių sluoksnių merle ir pastatyti šiltai 2-3 paroms. Dar geriau būtų naudoti ne dribsnius, bet sumaltas daigintas avižas. Sekančius kartus jau vietoj kefyro pilamas įrūgęs avižų pienas. Kai įrugs, nukošti, atpilti 0,5 stiklinės sekančiam rauginimui. Nukoštus dribsnius dar bent porą kartų užpilti vandeniu, išmaišyti ir vėl nukošti. Visus skysčius sumaišyti ir iš jų virti kisielių. Norimą kisieliaus tirštumą galima reguliuoti įpilamo vandens kiekiu. Man paprastai gaunasi 5 l skysčio, kurį aš išpilstau į mažesnius stiklainius, verdu kiekvienąkart naują porciją. Jeigu streikuoja kepenys, tai joms idealus gydantis maistas yra šis kisielius."

Būtai išbandysiu :)

Miežinis pienas

Jei domėjotės, turbūt žinote, kad neperdirbtas pienas netinka žmogui. Nevardinsiu visų priežasčių, tik vieną, man labiausiai įsiminusią - karvės pienas skirtas karviukams, kurie po kelių valandų jau stojasi ant kojyčių. O žmogaus žmogiukams kiek prireikia laiko atsistoti ant kojyčių? Net gyvūnų mažyliams maitinti tinkamiausias mamytės pienukas, o kito gyvūno pienuką sunku nutaikyti, kad tiktų. O ką jau kalbėti apie žmogų, kuris augimo ir brendimo atžvilgiu, palyginus su gyvūnais, visiškas lėtapėdis.... Gal ne veltui Indijoje, kuri garbina karves ir vartoja daug pieno, nevartoja jo gryno, neperdirbto. Jei geria vieną, tai virtą su įvairiais prieskoniais, kurie suteikia pienui skirtingų gydomųjų sąvybių.

Gamta dosni, mums siūlo milžinišką augalinių pienų pasirinkimą. Tad nusprendžiau po truputį išbandyti ir aprašyti visus būdus, kaip pasigaminti augalinį pienuką.

Prieš pradėdama domėtis augaliniais pienais, žinojau tik apie sojos ir avižų pieną. Pasirodo, pieną galima pagaminti iš visų grūdų ir riešutų.

Nuotrauka paimta iš "Skonis čia ir dabar"


Miežiai. Dar priešistoriniais laikais juos kultūrinti pradėjo Užkaukazės ir Himalajų vakarinių atšakų tautos. Miežius vartojo senovės žydai, graikai, romėnai, armėnai ir kitos tautos. Vidurinės Azijos teritorijoje gyvenusios tautos augino miežius prieš 3000 metų iki mūsų eros.

"Viskonsino Universiteto mokslininkai nustatė, kad miežių endosperme yra specialios medžiagos, stabdančios cholesterolio gamybą ir kaupimąsi organizme. Prieš 1400 metų gyvenę sudaniečiai miežius, kviečius ir soras užkasdavo purve, ir tokiu būdu ant grūdų susidarydavo tam tikras kiekis natūralaus antibiotiko tetraciklino. Britai, užpiltų karštu vandeniu miežių antpilą naudojo sumažinti skrandžio skausmams, pykinimui slopinti, ir netgi buvo sakoma, kad miežių antpilas skaistina moterų veido odą.

Miežiai galėtų būti plačiai naudojami vegetarų mityboje ir rekomenduojama žmonėms propaguojantiems sveiką gyvenseną. 100g virtų miežių grūdų apytiksliai turi (rekomenduojamos paros normos): 6% vitamino B6, 12% vario, 10% cinko, 15% fosforo. Miežiuose aptinkami visi vitaminai išskyrus vitaminą C ir B12. Miežiuose gausu vitamino B3, kuris yra vienas iš B vitaminų šeimos ir yra būtinas medžiagų apykaitos, virškinimo sistemos puikiam funkcionavimui. Miežiuose yra gausu tirpiųjų naudingų skaidulų - beta gliukano ir pektino (100 g yra 14 g). Baltymų kiekis, esantis 100g sveikų grūdų, prilygsta vienos pieno stiklinės baltymų kiekiui (maždaug 7g), tačiau yra gerokai mažesnis nei baltymų kiekis esantis kviečiuose ar avižose (12,6g ir 15g atitinkamai), todėl miežiai yra tinkamas maistas žmonėms, kuriems rekomenduojama riboti suvartojamų baltymų kiekį. Nustatyta, kad virtuose miežiuose (vienoje stiklinėje) yra 44-59g, o avižose ir kviečiuose yra 69g ir 72,4g angliavandenių."

Šaltinis: VU Botanikos sodas


Virtas miežių pienas

Recepto šaltinio nenurodau, nes kiek skaičiau internete, visur jie šiek tiek skiriasi, bet principas tas pats. Tad pristatau jums savo virto pieno versiją.

Pienukui pagaminti prireiks:
Saujelės miežių dribsnių
vandens
cukraus (manau skaniau su medum, tik jo neturėjau)
druskos

* Miežių dribsnius šiek tiek perploviau ir užpyliau vaneniu tiek, kad apsemtų per pirštą. Leidau išbrinkti ~20 min. Galima palikti ir pernaktį, taip gal net geriau.

* Viską supyliau į blenderį (kaip lietuviškai jis vadinasi? Maisto smulkintuvas?) ir gerai pertryniau.

*Pieną perpyliau į puodą ir paviriau 5-10 min., kol ėmė tirštėti. Įbėriau cukraus ir druskos pagal skonį.

* Toks pienas labiau primena kisielių, o ne pieną, todėl jį gėriau sumaišiusi su paprastu vandeniu - stiklinė nuoviro, 1-0,5 stiklinės šalto pieno ir blenderyje viską išmaišiau. O tada nukošiau per kelis kartus sulankstytą marlę. O šitai nėr labai lengva, turiu pasakyti, nes gėrimukas gana tirštas išeina... :) Bet, sumaišius su vandeniu, pienas tampa panašus į pieną - baltas :)

Sakoma, kad miežių nuoviras turi minkštinančiųjų bei aptraukiančiųjų savybių ir vartojamas kosint ar padedant gydyti skrandžio ar žarnyno uždegimą.


Nevirtas miežių pienas

Arba dar galima pasakyti RAW būdų paruoštas miežių pienas :) Šis būdas tikrai žymiai greitesnis ir paprastesnis.


Prireiks lygiai to paties, kaip ir virtame piene:
Saujos miežių
Vandens
Cukraus (arba medaus) ir druskos pagal skonį

* Perploviau ir pamirkiau miežių dribsnius.

* Supyliau viską į blenderį ir gerai pertryniau. Įpyliau daugiau vandens, kad būtų litras skysčio ir dar kartą pertryniau.

* Įbėriau cukraus ir druskos pagal skonį ir gerai išmaišiau.

* Nukošiau ir gėriau :)

Linkiu jums energijos ir sveikatos! :)

Naminis lydytas sūrelis

Kartais negaliu atsistebėti - kaip paprasta namie padaryti tai, kas atrodė įmanoma pagaminti tik fabrike! Eilinis to pavyzdys - lydytas sūrelis.

Vakar turėjau Tingiadienį, tad dalį denos maloniai sau leidau šmirinėdama po įvairiausias interneto svetaines. Ir taip be klajodama radau labai įdomų straipsnį "Pokštai su pieno produktais". Apskritai rekomenduoju radus laisvą akimirką pasiskaitinėti Giedriaus "live journal" :)

Šitaip suintriguota panaršiau dar ir radau su tikslesnėmis proporcijomis surašytą lydyto sūrelio receptą Impossible is nothing.

O pati dariau iš:
~250 g varškės
1 nubraukto šaukštelio sodos
trupučio jogurto
Reikia ir prieskonių, naudojau druską ir bazilikus.

Taip atrodė sodos nepaveikta varškė.


* Varškę sudėjau į puodą iš užbarsčiau sodos. Svarbu gerai permaišyti, ištrinti varškę, kad neliktų jokių gumulėlių. Jei liks gumulėliai - nieko baisaus, tiesiog jie gali neištirpti ir valgysite lydytą sūrelį su varškės gabaliukais :) Na ir šiaip su soda reiktų atsargiai ir geriau jau kiek mažiau, nei per daug.

O taip varškė atrodė po kokių 20 min. Vis ateidavau ir pertindavau ją šakute.

* Tada įpyliau šiek tiek jogurto. Jogurtą naudojau, nes neturėjau grietinės :) Viską gerai išmaišiau ir pakaitinau, kol viskas galutinai pavirto į tikrą lydytą sūrelį. Sudėjau prieskonius ir ragavau :)