Juoda duona su džiovintomis slyvomis

Jau taaaaaip ilgai nerašiau nieko, kad net truputį primiršau, kaip tai daroma :)  Tad ilgai nedaugžodžiausiu.

Taigi, juoda duona su džiovintomis slyvomis.

Pirmiausia reikės raugo. Jo galite pasiimti iš draugės kepėjos, iš manęs, jei esate Vilniuje arba galite pasidaryti pačios (patys). Raugą užraugti visai lengva, tik reikia kantrybės. Esu bandžiusi kelis variantus ir juos aprašiusi čia ir čia.

Už šios duonos raugą esu dėkinga Anželikai, nes jei ne jos labai labai skani juoda duona, kuria vis mane vaišino, tai dar ilgai nebūčiau prisiminusi, kaip smagu ją kepti :) Receptą taip pat gavau iš Anželikos, tik, kadangi nemoku kitaip, vis tiek proceso metu jis pasikoregavo :)

Kas yra svarbu prieš pradedant gaminti bet kokį maistą - suvokimas, kad valgome ne tik tai, kas patenka į skrandį, bet ir tai, kas yra neapčiuopiama, neužuodžiama, nepasveriama - emocijos, mintys, vidinė ir išorinė švara. Minkydami, maišydami ir kepdami dosniai tuo pagardiname kiekvieną patiekalą. Tad, jei į jūsų dienotvarkę įeina pasaulio sunaikinimo planas, gaminkite gromuluodami niūrias, piktas, keršto, pavydo kupinas mintis ir jokiais būdais prieš maisto gaminimą nesiprauskite! :) Mūsų vidinis pasaulis ypač stipriai sugeriamas grūdinių patiekalų. Pvz., duonos minkymo ir kepimo metu.

Raugo reikės apie 500 g. (Čia ir toliau apytikriai svoriai, nes svarstyklių elementas nusėdo, neprisiruošiu nupirkti naują)

400 g. ruginių miltų

200 g kvietinių miltų

2 pakeliai ruginio salyklo (originalioje receptūroje parašyta, kad 4 v.š.)

~0,5 nedidelio pakučio kmynų (originalioje receptūroje 4 v.š.)

10 v.š. cukraus

5 a.š. druskos

Saujelė džiovintų slyvų.

Vandens

Dar parašyta, kad reikia dėti medaus - 8 v.š. cukraus ir 3 v.š. medaus, bet medaus nededu, nes kaitinant visos jo gerosios savybės dingsta, o dar girdėjau, kad kaitinant išsiskiria netgi nuodingos medžiagos.

* Salyklą užpyliau verdančiu vandeniu, kad gautųsi skysta košelė ir gerai išmaišiau, palikau pravėsti.

* Raugą, ruginius, kvietinius miltus, cukrų, kmynus, druską, pravėsusį salyklą sumaišiau, įpyliau vandens, kad gautųsi tirštoka tešla.

* Slyvas perploviau, gan stambiai supjausčiau - kiekvieną į tris dalis. Įmaišiau į tešlą.

* Puodą uždengusi  rankšluosčiu kildinau visą naktį, ryte pramaišiau. 

* Kepimo indą išklojau kepimo popieriumi, sukrėčiau tešlą, pridengiau ir dar pakildinau apie valandą pastačiusi ant radiatoriaus :)

* Kepiau ~valandą 200 C orkaitėje. 

Ar žinojote, kad kas šeimoje valgo pirmas, tokį sąmonės lygį įgauna visa šeima? Kitaip tariant, jei pirmas valgo 5 metų vaikas, visa šeima ima elgtis, kaip 5 metų vaikas. O kaip elgiasi vaikas? Noriu! Dabar pat! Tučtuojau! Tai džiaugsmas, tai ašaros, jokios harmonijos ir pusiausvyros. 

Geriausia, jei šeimoje pirmas valgo... Dievas. Maisto Dievui siūlymas yra pagrindas vedinėje kultūroje. Tačiau, nepriklausomai nuo išpažįstamos religijos, galima savais žodžiais pasiūlyti maistą Viešpačiui. Nes juk, jei Jis pirmas valgys, Jo sąmonę ir įgausime. Galų gale, viskas tik Jam ir priklauso, logiška, jei Jis pirmas visko ir gaus.

Taip pat vedinėje kultūroje yra patariama šeimos žmogui, prieš sėdant valgyti, išeiti į lauką ir tris kartus garsiai surikti: "AR YRA ALKANŲ?!" Ir tik tada, kai pamaitiname alkanus, galima valgyti patiems. Žinoma, šiais laikais kaimynai ar praeiviai nelabai suprastų, jei imtume rėkauti :) Bet pabandykite Dievui paaukota duonele pasidalinti su draugais, kaimynais ar gal net vargetomis, kurie rausiasi po konteinerius. Neabejoju, jog duona taps žymiai skanesnė :)